Savivaldybių įmonių ir įstaigų valdybos yra kur kas svarbesnės, nei iš pradžių gali pasirodyti.
LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, jog valdyba yra atsakinga už įmonės struktūros nustatymą, įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisyklių tvirtinimą, įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo priėmimo, bei kitas funkcijas.
Valdyba yra įpareigota spręsti esminius įmonės ar bendrovės funkcionavimo klausimus, o savivaldybės įmonės yra atsakingos už kiekvienam miestiečiui aktualius klausimus – švietimą (darželiai), energetiką, viešąjį transportą ir tt.
Žinoma, kandidatams, norintiems eiti tokias pareigas, keliami tam tikri reikalavimai.
LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsnio 5 d. numatomi 8 reikalavimai, kurie yra keliami įmonių valdybos nariams.
Nurodoma, jog kandidatas privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, būti nepriekaištingos reputacijos, kandidatai turi būti nesusiję su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių einant kolegialaus organo nario pareigas kiltų interesų konfliktas.
Pastarąjį reikalavimą išpildyti sekasi ne visiems valdybos nariams, mat ne kartą buvo nustatyti pažeidimai, kuomet įmonių valdybos nariai pažeidė interesų deklaravimo reikalavimus. Štai 2019 m. „Kauno vandenų“ valdybos narys Antanas Etneris šiurkščiai pažeidė šiuos reikalavimus, mat nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo duomenų, jog yra bendrovės „Plėtros fondas“ steigėjas ir akcininkas, nors turėjo nurodyti apie dalyvavimą kituose juridiniuose asmenyse.
Tačiau peržiūrėjus Kauno savivaldybės įmonių valdybų sudėtis, tampa akivaizdu, jog egzistuoja dar viena nerašyta taisyklė.
Bene kiekvienoje strateginės reikšmės Kauno savivaldybės įmonės valdyboje rasime asmenis, kurie yra susiję su Kauno mero V. Matijošaičio vykdomais verslais, yra mero politinio komiteto „Vieningas Kaunas“ nariai, ar dalyvauja daugiau nei dešimtmetį mero valdomoje organizacijoje „Sėkmingas Kaunas“ (arba kitas pavadinimas „Vieningas Kaunas“).
Kauno miesto savivaldybei pavaldžių įmonių sąrašas yra viešai skelbiamas – čia rasime keliasdešimt skirtingų įmonių ir įstaigų.
Daugelis jų neturi suformuotų valdybų. Keli tokių įmonių pavyzdžiai – UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kapinių priežiūra“, BĮ „Parkavimas Kaune“ ar neseniai nuo „Kauno švara“ atsiskyrusi „Švara ID“ ir kitos.
Tad portalas „Kas vyksta Kaune“ analizei pasirinko kelias svarbiausias funkcijas atliekančias įmones, veikiančias mieste ir turinčias valdybas.
Pastebėtina, jog keturios apžvelgtos savivaldybei pavaldžios įmonės turi po 3 valdybos narius.
Iš 12 įmonių valdybos narių, 7 iš jų užima pareigas susijusias su „Vičiūnų“ įmonių grupe. Kiti priklauso ir „Vieningo Kauno“ komitetui.
UAB „Kauno autobusai“
Ši savivaldybės įmonė yra pagrindinė viešojo transporto įmonė Kaune, vežanti keleivius miesto autobusais ir troleibusais.
„Mes buvome sukurti, esame ir visada stengiamės užtikrinti greitą, patogų, saugų ir prieinamą susisiekimą gyventojams ir miesto svečiams Kaune“, – taip savo misiją įvardija „Kauno autobusai“.
Įmonės valdybą sudaro trys asmenys ir du iš jų yra tiesiogiai susiję su Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiu „Vičiūnų“ grupės verslu.
Štai valdybos pirmininkas Petras Ganiprauskas eina direktoriaus pareigas įmonėje UAB „Vičiūnai“. Privačių asmenų deklaracijoje P.Ganiprauskas nurodo, jog su minėta įmonių grupe jis yra susijęs daugiau kaip du dešimtmečius – nuo 2002 m. sausio.
Kaip nurodoma įmonės puslapyje, ši Kauno rajone veikianti įmonė „specializuojasi temperatūrinio režimo reikalaujančių maisto produktų pervežime tarptautiniais maršrutais“.
Be šių pareigų, P.Ganiprauskas susijęs ir tuo, jog yra politinio komiteto „Vieningas Kaunas“ narys.
Antrasis valdybos narys – Mindaugas Šimkus, su Vičiūnų grupe susijęs nuo 2014 m. sausio 1 d., eina Grupės ekonomikos vadovo pareigas įmonėje UAB „Vičiūnų grupė“.
Kaip nurodoma UAB „Kauno autobusai“ puslapyje, jis dirba adresu Karaliaus Mindaugo pr. 38 esančiame „Magnum“ verslo centre.
M.Šimkus yra kelių V.Matijošaičio įkurtų organizacijų narys – priklauso „Vieningo Kauno“ politiniam komitetui, bei visuomeninei organizacijai „Sėkmingas Kaunas“, kuri yra persivadinusi Kauno mero daugiau nei dešimtmetį valdyta organizacija „Vieningas Kaunas“.
Pavadinimą organizacijai teko pakeisti, mat 2022 m. Seimas priėmė Politinių organizacijų įstatymą, pagal kurį politinio komiteto pavadinimas negali sutapti su kito juridinio vieneto pavadinimu.
Tad visuomeninė organizacija persivadino, o šalia buvo įsteigtas politinis komitetas senuoju pavadinimu, dalyvavęs ir 2023 m. kovo 5 d. vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
M.Šimkus taip pat yra audito komiteto narys kitoje savivaldybės įmonėje – UAB „Kauno vandenys“.
Mažiausiai su mero įmonėmis susijusi trečioji valdybos narė – Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, bet ji yra Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja, taip pat yra savivaldybės valdomo UAB „Centrinis knygynas“ direktorė.
AB „Kauno energija“
AB „Kauno energija“ yra šilumos ir elektros ūkio bendrovė, kuri gamina ir tiekia šilumą bei karštą vandenį daliai gyventojų Kauno, Kauno rajonų ir Jurbarko miestuose, pagrindinis bendrovės akcininkas yra Kauno miesto savivaldybė.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ ne kartą rašė, jog „Kauno energija“ teikiamas centrinis šildymas šį šildymo sezoną yra bene brangiausias visoje šalyje lyginant pagal didžiuosius Lietuvos miestus – už šildymą daugiau pastaruoju metu moka tik vilniečiai.
Šios bendrovės valdybos pirmininkas yra Nerijus Mordas – kaip nurodoma šio asmens privačių interesų deklaracijoje, su UAB „Vičiūnų grupė“ jis susijęs nuo 2014 m. sausio 1 d. Tiesa, būtina pažymėti, jog tai nereiškia, jog N.Mordas būtent šiais metais pradėjo dirbti įmonėje – anksčiau deklaruoti privačių interesų jam nereikėjo.
Kaip rašoma 2017 m. išplatintame pranešime spaudai, tų metų rugsėjį N.Mordas tapo Vičiūnų grupės finansų direktoriumi. Šiame pranešime spaudai teigiama, jog jis „Vičiūnų“ įmonių grupėje dirbo jau 8 metus.
Beje 2021 m. valdybos nariu buvo ir Karolis Šiugžda, anksčiau dirbęs ir UAB „Vičiūnų grupė“ ir UAB „VICI Investments“.
Antrasis valdybos narys – Algimantas Stasys Anužis. Jis nėra susijęs su įmonių grupe, tačiau yra politinio komiteto „Vieningas Kaunas“ narys.
Trečiasis valdybos narys – Giedrius Kazlauskas. Anksčiau šis verslininkas priklausė mero vadovaujamam visuomeniniam judėjimui „Vieningas Kaunas“ (kuris kaip minėjome, vėliau pakeitė pavadinimą). G.Kazlauskas kartu su „Vieningu Kaunu“ dalyvavo ir 2023 m. kovo 5 savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo.
Paskutinėje pateiktoje privačių interesų deklaracijoje G.Kazlauskas nebenurodė narystės visuomeninėse organizacijose ar politiniuose komitetuose – šiuo metu valdybos narys yra įmonės UAB „Laustiga“ direktorius.
Verta pažymėti, kad šios akcinės bendrovės vadovas Tomas Garasimavičius 2018 m. tapo Kauno mero V.Matijošaičio patarėju, o į įmonės direktorius paskirtas 2020 m.
„Kauno energija“ valdybą ketverių metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba.
Ją sudaro trys asmenys – pirmininkas Antanas Etneris, „nepriklausomas“ narys Mindaugas Bičkauskas ir Jolanta Brazaitienė.
Kaip minėjome anksčiau, A.Etneris anksčiau buvo „Kauno vandenų“ valdybos nariu.
M.Bičkauskas šiuo metu yra UAB „Medicinos bankas“ filialo Vilniuje direktorius, o anksčiau vadovaujančiose pozicijose dirbo bankuose, lizingo įmonėje, investicinėje bankininkystėje. Tačiau su V.Matijošaičio verslais yra susijusi M.Bičkausko žmona Ramunė Bičkauskienė.
Ji kartu su „Vieningo Kauno“ komitetu 2023 m. kovą vykusiuose savivaldos rinkimuose buvo išrinkta į Kauno miesto savivaldybės tarybą, šias pareigas eina ir šiuo metu. Pirmą kartą Kauno tarybos politike moteris tapo 2015-aisiais – tuomet pirmą kartą Lietuvoje surengtuose tiesioginiuose rinkimuose kauniečiai meru išrinko „Vieningo Kauno“ lyderį V.Matijošaitį.
Be to, savo VRK anketoje ji nurodė, jog nuo 2003 iki 2022 m. ėjo administravimo direktorės pareigas UAB „Vičiūnų grupė“.J.Brazaitienė savo ruožtu eina Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus vedėjos pareigas.
UAB „Kauno vandenys“
Už vandens tiekimą Kaune atsakingos įmonės UAB „Kauno vandenys“ valdybos pirmininkės pareigas nuo 2023 m. birželio 7 d. eina Aida Radauskaitė.
A.Radauskaitė taip pat yra įmonės UAB „VG HOLDING“ teisės skyriaus vadovė. Kaip rašė ELTA, „VG HOLDING“ nuo 2018-ųjų metų konsoliduoja visus Vičiūnų įmonių grupės įmones. Valdybos pirmininkė taip yra stebėtojų tarybos narė užsienyje veikiančioje įmonėje „AS VICHIUNAI NORDIC“.
Paskutinėje pateiktoje privačių interesų deklaracijoje taip pat nurodyta, jog A.Radauskaitė yra politinio komiteto „Vieningas Kaunas“ narė, buvo ir mero valdytos organizacijos „Vieningas Kaunas“ narė. Anksčiau ji ėjo ir Kauno miesto mero visuomeninės patarėjos pareigas.
Kitas valdybos narys taip pat yra susijęs su mero verslo imperija. Eitvydas Šlekys užima ekonomikos vadovo pareigas įmonėje UAB „Baltic fish export“, kurios 100% akcijų valdo „VG HOLDING“.
Trečioji valdybos narė, Radeta Savickienė, šiuo metu eina Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pareigas.
UAB „Kauno švara“
Už daugybą skirtingų funkcijų (tarp jų – žaliųjų atliekų surinkimas, atliekų išvežimas iš namų, daugiabučių kiemų priežiūra, asfaltavimas, mechanizuotas teritorijų valymas ir kita) atsakingos įmonės valdybos pirmininko pareigas eina jau anksčiau minėtas Petras Ganiprauskas. Jis taip pat yra UAB „Kauno autobusai“ valdybos pirmininkas, UAB „Vičiūnai“ direktorius.
Valdybos narys Gediminas Ganatauskas dirba vadovaujančiose pareigose UAB „Groward group“ ir UAB „Kauno saulėtekis“, kurios yra „Vičiūnų“ įmonių grupės dalis.
Trečioji valdybos narė Roma Vosylienė yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir finansų skyriaus vedėja.
UAB „Kauno švara“ generalinio direktoriaus pareigas Saulius Lazauskas eina nuo 2018 m. Prieš tai trumpai buvo Kauno mero patarėju.
2017 m. gruodį portalas Delfi pranešė apie „vieno iš urėdijų pertvarkos kritikų ir steigėjų sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, Kauno miškų urėdo 55 metų amžiaus S.Lazausko atleidimą. Pasak Aplinkos ministerijos, „dėl prarasto pasitikėjimo, nes S.Lazauskas sukūrė teisinį netikrumą, – jo vadovaujamos miškų urėdijos darbuotojai nebuvo tinkamai informuoti apie būsimą pertvarką“.
Pareigos valdyboje – kaip priedas prie atlyginimo? Nors mažai viešai kalbama apie tai, kokias funkcijas savivaldybės kontroliuojamose įmonėse atlieka valdybų nariai, jų atlyginimai yra pakankamai reikšmingi, ypač atsižvelgiant į tai, kad, skirtingai nei įprasti darbuotojai, jie kasdien nedalyvauja įmonės veikloje.
Neviešuose pokalbiuose neretai galima išgirsti, kad papildomos pareigos savivaldybėje ar jos valdomose įmonėse neretai tampa savotišku priedu prie pagrindinio atlyginimo. Pavyzdžiui, anksčiau mero patarėjo pareigas ėjęs Tomas Grigalevičius papildomai buvo paskirtas UAB „Centrinis knygynas“ direktoriumi.
Šiuo metu šias pareigas eina savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, kuri taip pat yra ir UAB „Kauno autobusai“ valdybos narė.
Neseniai iš pareigų pasitraukusiusiam mero patarėjui Tomui Jarusevičiui kadencijos pradžioje kaip motyvacijos priemonė buvo pasiūlytos papildomos vicemero pareigos. Pasitraukus T.Jarusevičiui, portalo žiniomis, savivaldybėje kol kas nėra planų į jo vietą priimti naują mero atstovą spaudai ar vicemerą, informacijos teikimą toliau vykdo ryšių su visuomene skyriaus darbuotojai.
Įmonių interneto svetainėse galima rasti informaciją apie vidutinius valdybos narių atlyginimus. Remiantis 2024 m. duomenimis, AB „Kauno energija“ valdybos nariai vidutiniškai gaudavo 2895 Eur atlyginimą, UAB „Kauno vandenys“ – 2169 Eur, UAB „Kauno švara“ – 2043 Eur, o mažiausiai buvo mokama UAB „Kauno autobusai“ valdybos nariams – vidutiniškai po 1517 Eur per mėnesį. Sudėjus keturių savivaldybės valdomų įmonių valdybų narių atlyginimus, per metus susidaro daugiau nei 300 tūkst. eurų suma.
Tačiau tai dar ne visos išlaidos, susijusios su įmonių valdymu – kai kuriose bendrovėse papildomai įdarbinami ir stebėtojų tarybos nariai. Pavyzdžiui, AB „Kauno energija“ jiems kas mėnesį moka dar po kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų.
Savivaldybės pozicija – atrinkti kandidatai atitiko reikalavimus
Portalas „Kas vyksta Kaune“ Kauno merui V.Matijošaičiui pateikė keturis klausimus:
Kaip atrenkamos įmonių valdybos? Kaip galėtumėte paaiškinti, kad pvz. du iš trijų „Kauno autobusai“ valdybos narių darbo santykiais yra susiję su „Vičiūnų“ įmonių grupe, „Kauno vandenys“ du iš trijų valdybos narių yra susiję su „VG HOLDING“, „Kauno energijos“ visi trys valdybos nariai yra susiję su meru verslo ar politiniais ryšiais? Kaip yra atrenkami valdybos nariai? Kaip vertinate, ar priklausomybė mero valdomoms įmonėms ir atstovavimas nepriklausomoms savivaldybės įmonių valdyboms užtikrina įmonių valdymo nepriklausomumą? Į pateiktus klausimus visgi atsakė ne meras, o Kauno savivaldybės Strateginio planavimo, analizės ir programų valdymo skyriaus Juridinių asmenų stebėsenos ir analizės poskyrio vyriausioji specialistė Ingrida Serapinienė.
Atsakydama į pirmąjį klausimą, I.Serapinienė nurodė, jog „Kauno miesto savivaldybės valdomų įmonių kolegialių valdymo organų, kuriuos renka visuotiniai akcininkų susirinkimai, atranka 2023–2027 metų kadencijai buvo vykdoma atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą – LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“ ir LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą“.
Atsakydama į antrąjį klausimą I.Serapinienė neneigė, jog kelių skirtingų savivaldybės įmonių valdybos nariai yra su meru susiję verslo ar politiniais ryšiais, tačiau akcentavo, jog minėti valdybos nariai atitinka įstatymuose keliamus reikalavimus. Nors pateiktoje užklausoje, klausimas ar šie valdybos nariai atitinka reikalavimus, keliamas nebuvo.
„Visi atrinkti nepriklausomi kandidatai atitiko LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą 231 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus ir, paskyrus juos savivaldybės valdomų įmonių kolegialių valdymo organų nariais, deklaravo savo viešus ir privačius interesus teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymime, kad AB „Kauno energija“ valdybą renka ne bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, o AB „Kauno energija“ stebėtojų taryba. Ir jiems netaikomos minėtų įstatymų nuostatos“, – teigiama pateiktame atsakyme.
Anot Kauno savivaldybės specialistės, valdybos narių atrankas vykdė atrankos agentūra, pasiūlymus dar svarstė ir Kauno miesto savivaldybės sudaryta komisija. Tiesa, nei vienas iš šių etapų nėra viešas.
„Nepriklausomų valdybos narių atrankas vykdė atrankos agentūra, kurios paslaugos įsigytos LR viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Agentūros pateiktus pasiūlymus taip pat svarstė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų sudaryta komisija. Komisija atrinko geriausią kandidatą į kiekvieną savivaldybės valdomos įmonės kolegialaus valdymo organo, kurį renka visuotinis akcininkų susirinkimas, vietą.
Visi atrinkti nepriklausomi kandidatai atitiko LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus“, – nurodė I.Serapinienė.
Atsakant į ketvirtąjį klausimą, I.Serapinienė nurodė, jog įstatymų tvarka neleidžia riboti asmenims vykdyti kelių skirtingų veiklų. Visgi į klausimą, ar tokia tvarka užtikrina įmonių valdymo nepriklausomumą, atsakyta nebuvo.
„Žmogaus darbą ir darbo santykius apibrėžia įstatymai, tad negalima apriboti ar uždrausti žmogui vykdyti kelių veiklų. Įmonių valdyme dalyvauja dešimtys savo sričių profesionalų. Be to, visi savivaldybės valdomų įmonių kolegialių valdymo organų nariai yra pasirašę kolegialaus organo nario veiklos sutartis, kuriose numatyta nario atsakomybė, teisės ir pareigos“, – dėstoma portalui pateiktame atsakyme.
Problemą įžiūri ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIMIN) su paprastu klausimu – ar savivaldybės įmonių valdybose tikrai užtikrinami skaidrumo standartai, kuomet daugybė valdybų tarybos narių su Kauno vadovu yra susiję verslo ar politiniais ryšiais, o jų atrankos kriterijai nėra visiškai aiškūs?
EIMIN Ryšių su visuomene skyriaus patarėja Rugilė Augustaitytė portalui pateiktame atsakyme nurodė, jog šiuo metu savivaldybės įmonių teisinis reguliavimas yra daugiau rekomendacinio pobūdžio ir kur kas mažiau griežtas, nei tas, kuris taikomas valstybinėms įmonėms.
„Dabartinis teisinis reguliavimas SVĮ (savivaldybės valdomoms įmonėms, portalo pastaba) nemaža apimtimi yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. teisės aktais reguliuojamos nuosavybės, skaidrumo ir kitos politikos SVĮ, skirtingai nei VVĮ (valstybės valdomoms įmonėms, portalo pastaba), taikomos tik rekomendacijų principu. Taip yra kildinama iš savivaldos laisvės ir savarankiškumo pricipo. Dėl to ne visiems gerosios valdysenos standartams esant privalomais, SVĮ nėra užtikrinami aukščiausi valdysenos standartai“, – nurodo R.Augustaitytė.
Visgi EIMIN vertinimu, renkant SVĮ tarybas, turėtų būti taikomi panašūs principai kaip ir valstybinėse įmonėse.
„Sieksime, kad gerosios valdysenos principai (nuosavybės, skaidrumo, kolegialių organų formavimo, atlygio skyrimo) SVĮ turėtų būti taikomi panašia apimtimi kaip ir VVĮ, kadangi savivaldoje yra ir tokių įmonių, kurios priklauso didelių įmonių kategorijai.
Pavyzdžiui, nesiejamo su SVĮ bei savivaldybe narių dalyvavimas atrankų procedūrose galimai užkirstų kelią tam tikrų asmenų paskyrimui į kolegialius SVĮ organus, kaip tai galimai vyksta. Taip pat manome, kad turėtų būti vykdoma SVĮ portfelio optimizacija atsisakant SVĮ, kurių veikla sunkiai pateisina būtinybę savivaldybei turėti jų akcijas.
2023 metų pabaigoje SVĮ valdybose ir stebėtojų tarybose iš viso darbavosi 219 narių, iš kurių 58 proc. (127) buvo nepriklausomi. 2023 metų pabaigoje stebėtojų tarybos dirbo vos 4-iose SVĮ“, – teigė EIMIN atstovė.
