„Peršasi labai paprastas, logiškas variantas – organizuoti finansavimą panašiai kaip dabar veikia Europos Sąjungos sanglaudos politika: kada formuojamas bendras europinis biudžetas ir iš jo yra pirmiausia finansuojamos tų regionų reikmės, kuriems to labiausiai reikia, kad jie pasitemptų, kad galėtume ten sukurti tokią paklausą kitų, labiau prakutusių šalių prekėms“, – laidai „Iš esmės“ trečiadienį sakė R.Šadžius.
„Lietuva yra pafrontės valstybė ir, užtikrinant visos NATO teritorijos saugumą, vis dėlto pafrontės valstybės išlaidos, pavadinkim taip, vienam kvadratiniam kilometrui bus žymiai didesnės negu kitose vietose“, – kalbėjo ministras.
Pasak R.Šadžiaus, skirtumas tarp gynybos mechanizmų ir bendroms ES reikmėms numatytų fondų yra skirtingai spaudžiantis laikas.
„Sanglaudos politikoje, matyt, tuos didelius projektus, jeigu nepavyksta rasti galimybių juos įgyvendinti, mes galime šiek tiek atidėti. Gynybos srityje mes to komforto atidėlioti nelabai turime“, – apie skirtumus tarp subsidijų kalbėjo finansų ministras.
Pasak jo, nauji gynybos finansavimo mechanizmai europiniu mastu pirmiausia galėtų veikti lengvatinių paskolų visos ES formatu, o jau tada – ir į COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti skirtos Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) fondo atitikmeniu.
„Galbūt, kaip Lietuvos derybinė pozicija, būtų tokia labiau priimtina kitoms šalims, jeigu mes tą paskolos iš paskolos variantą pirmiausia nagrinėtume – su subsidijom yra sunkiau iš tikrųjų Europos Sąjungoje, tačiau paskolos paskolai variantas taip pat yra jau Europos mastu realizuotas – nelabai kas žino tą mechanizmą, nes Lietuvai jo tiesiog neprireikė“, – dėstė finansų ministras.
„Europos Sąjunga jau turi tokių mechanizmų patirtį – skolintis visos Europos Sąjungos vardu ir tą galima padaryti pigiai, nes ES yra didžiulis, milžiniškas skolininkas su 27 šalių garantijomis“, – aiškino R.Šadžius.
Visgi, R.Šadžiaus teigimu, skolintomis lėšomis galima nebent pasistatyti tam tikrą karinę infrastruktūrą, įsirengti dalį ginkluotės pajėgumų, tačiau visą krašto apsaugos sistemą reikės išlaikyti iš Lietuvos biudžeto lėšų.
„Skolintais pinigais mes savo krašto saugumo problemų neišspręsime“, – tikino R.Šadžius.
Tiesa, politikas pridūrė jaučiantis „teigiamą“ bendrijos ministrų nusiteikimą, kad gynybos problemas reikia spręsti solidariai, apjungus resursus.
Vasario mėnesį į neformalią Europos Vadovų Tarybą (EVT) renkantis jau valstybių vadovams, R.Šadžius pridūrė besitikintis, kad būtent čia bus rastas bendras sutarimas dėl konkrečių mechanizmų
„RRF fondas taip pat gimė ant šalių vadovo stalo ir po to buvo įgyvendintas naudojantis Komisijos pajėgumais“, – sakė ministras.
Dėl VGT sprendimų su ministerija nebuvo konsultuojamasi
Praėjusią savaitę Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet, finansų ministras teigė, kad su juo šiuo klausimu konsultuotasi nebuvo, tačiau politikas bet kuriuo atveju yra pasiryžęs ieškoti sprendimų.
„Valia pareikšta aukščiausiu lygiu labai aiški – kaip valstybės pareigūnas matau savo pareigą ieškoti variantų. (…) Naujiena, manau, visiems yra netikėta, bet tie, kurie priėmė tokius sprendimus, matyt, turėjo rimtus pagrindus“, – tikino ministras.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
