Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, įtarimų kelia praėjusios Vyriausybės veiksmai – konkursas paskelbtas likus 3 savaitėms iki kadencijos pabaigos.
„Dėl to žiūrime visus šio projekto skaičius – tiek kaštus, tiek naudas vartotojams. Pažadu 9 kartus atmatuosime ir 10 kartą pjausime, kad ir koks tai sprendimas bebūtų“, – teigė energetikos ministras.
Jo aiškinimu, šiuo metu tikrinamos visos konkurso sąlygos, tad projekto baigtis kol kas lieka neaiški.
Klausimų kelia ir dviejų paskelbtų konkursų sąlygos.
„Vertinant antrąjį jūrų vėjo parko aukcioną, kainų ribos, kurios numatytos kaip galima parama investuotojams, jos iš esmės atitinka tarptautines ir europines tendencijas, tačiau esminis klausimas yra tai, jog pirmasis konkursas įvyko su tam tikra investuotojų įmoka į valstybės biudžetą, o jis nebus subsidijuojamas iš vartotojų kišenės. Antrojo konkurso metu situacija yra šiek tiek subtilesnė“, – kalbėjo laidos svečias.
Jis patikslino, jog neabejojama jūrinio vėjo parko poreikiu, klausimas kyla, ar jo statybos neturi neigiamos įtakos sausumos vėjo plėtrai.
„Jeigu paaiškėtų, jog tai galėtų sukelti neigiamų padarinių, tada turėtume tam tikras korekcijas atlikti“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Paveikslas – kompleksinis
Tiesa, jūros vėjo parko šalininkai pabrėžia, jog ši vėjo energetikos rūšis apibūdinama kaip efektyvesnė ir saugesnė nei sausumos.
„Paveikslas nėra labai paprastas, jis yra kompleksinis. Jūrinis vėjas paprastai yra brangesnis, jo generavimo efektyvumas yra šiek tiek didesnis, tačiau esminis dalykas yra tas, kad jis efektyvus gali būti, kai mes sausumoje neturime vėjo arba jis silpnas bei yra mažai saulės šviesos“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Ministras pridūrė, jog šiuo metu tikrinama, ar jūros vėjas nėra prioretizuojamas sausumos vėjo sąskaita.
Jis pridūrė ir tai, jog šios energijos vartojimas privalo būti vertinamas atsargiai, mat populiarėja technologijos, kurios gali dramatiškai pakeisti situaciją.
„Projektas inicijuotas pakankamai seniai, dar 2019–2020 metais buvo priimti sprendimai dėl projekto vietos, paukščių stebėjimo ir panašiai.
Gaila, kad jis nebuvo paskelbtas anksčiau, nes tuomet sąlygos jūrinio vėjo projektams buvo geresnės ir turbūt būtume turėję mažiau vartotojams kainuojantį rezultatą. Jei projektas būtų nutrauktas, pasekmės būtų ilgalaikės, kalbant apie elektros energijos generaciją ir turbūt ieškotume kitų būdų, kaip užtikrinti 100 proc. elektros energijos gamybą ir atsinaujinančių energijos išteklių. Tačiau mes turime labai aiškiai pasakyti savo elektros energijos vartotojams, kad tai netaps jiems esmine našta“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Naudos daug
Buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys nesutinka su abejonėmis dėl su projektu susijusių subsidijų.
Anot jo, yra trys šio projekto dedamosios. Pirmoji dedamoji – nauda visiems vartotojams, tai yra, mažėjanti elektros energijos kaina.
„Netgi tokiu atveju, kai reikėtų mokėti kažkokią subsidiją vystytojai, nauda, kurią gaus visuomenė, bus nuo kelių iki dešimties kartų didesnė negu jo nestatant“, – kalbėjo D.Kreivys.
„Šiai dienai vystyti jūros vėjo parkus yra labai sudėtinga, nes sunku prieiti prie kapitalo. Per pandemiją itin išaugo vėjo turbinų kainos. Kokią kainą mes matysime, tai nėra subsidija, tai yra aukštutinės lubos: jeigu kainos yra didesnės, tai gamintojas moka į savotišką fondą, kai kainos mažesnės – jam yra sumokamas skirtumas“, – aiškino laidos svečias.
Atsižvelgti reikėtų ir į geopolitines rizikas, mat nuolatos girdime apie incidentus Baltijos jūroje, kurių metu bandoma pažeisti povandeninius elektros kabelius.
„Jeigu būtų nutrauktos visos jungtys su Skandinavija, tai automatiškai reikštų, jog turi įsijungti dujinė generacija. Elektra gaminama iš dujų yra brangesnė, nes mes neturime importo, o tai reiškia, kad kainos didėtų. Jūros vėjas leistų būti strategiškai labiau nepriklausomiems“, – aiškino D.Kreivys.
Jis pabrėžė ir tai, jog jūros parkų statybai jau pradėjo ruoštis Klaipėdos ir Šventosios uostai.
Turime potencialo pritraukti investicijų
D.Kreivys neabejojo naujojo energetikos ministro noru įsitikinti visų skaičiavimų tikslumu visgi abejojo, jog bus rasta esminių netikslumų.
„Manau, kad kitokių skaičių, kuriuos mes radome, neras. Visi duomenys atsirado iš Nacionalinės energetinės strategijos, kuri atsirado iš eilės studijų. Vėliau amerikiečiai atliko įvairius modeliavimus, kurie išanalizavo visą mūsų situaciją. Be abejo, modeliavimų gali būti daugiau ir įvairesnių“, – pasakojo politikas.
Jis priminė, jog tos pačios abejonės kilo ir suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje.
„Terminalo klausimas buvo dar labiau strategiškesnis, ten nekalbama apie kainą. Čia mes turime ekonominę naudą“, – projekto svarbą gynė eksministras.
Jis priminė ir dar visai neseniai vyravusią energetikos kainų krizę, kuomet už viena elektros megavatvalandę tekto mokėti šimtus ar net tūkstantį eurų.
„Turime žiūrėti realybei į akis ir pagaminti elektros daugiau, nei patys suvartojame. O jei pagaminsime daugiau, ateis investicijos, kurios suvartos, nes elektros energija bus pagrindinė žaliava, kurios reikia pramonei, dirbtiniui intelektui ir panašiai“, – vardijo D.Kreivys.
Antradienį pranešta, jog Energetikos ministerija siūlo laikinai stabdyti antrojo strateginio 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas.
