Įvardino statybos sektoriaus iššūkius
Daugiausia bankrotų pernai buvo fiksuota statybos sektoriuje, kur nemokumo atvejų skaičius pasiekė 243 – tai yra 16,8 proc. daugiau nei 2023 m. (208 atvejai), tačiau 2,5 proc. mažiau nei 2022 m., kai buvo užfiksuoti 237 bankrotai. Iš viso statybos sektoriuje Lietuvoje šiuo metu veikia 11 299 įmonės, rašoma „Creditinfo Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė atkreipė dėmesį, kad, remiantis oficialiai skelbta informacija, Lietuvos statybos sektorius 2024 m. susidūrė su nepakankamos paklausos problema, ypač nekilnojamojo turto (NT) segmente, tačiau inžinerinių pastatų statybos darbų apimtys išaugo 10,3 proc., o dauguma įmonių išliko optimistiškos dėl ateities, planuodamos darbuotojų samdą ir tikėdamosi paklausos augimo.
Tuo tarpu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad statybos sektorius yra cikliškas ir jautrus pinigų kainų pokyčiams. Europos Centriniam Bankui (ECB) kovojant su infliacija, pirmąjį 2024 m. pusmetį bazinės palūkanos euro zonoje dar siekė 4 proc., t. y. buvo itin aukštos. Atitinkamai tai nusmukdė aktyvumo lygį Lietuvos NT rinkoje ir padidino bankrotų skaičių statybose.
„Tačiau manau, kad 2025 m. bankrotų skaičius statybos sektoriuje mažės – mažėjant bazinėms palūkanoms euro zonoje, jau pastebime NT sandorių apimčių bei NT paskolų apimčių atsigavimą. Pirkėjai grįžta į NT rinką, pinigai toliau pinga, tai mažins bankrotų skaičių statybos sektoriuje šiais metais. Prognozuojama, kad šiemet ECB dar bent 3 kartus mažins palūkanas, todėl tikimės tolesnio atsigavimo Lietuvos statybos ir NT sektoriuose – atitinkamai, ir bankrotų skaičiaus mažėjimo“, – sako A.Izgorodinas.
Prekybininkai susidūrė su svyruojančia paklausa
Antroje vietoje pagal bankrotų skaičių 2024 m. buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius, kuriame užfiksuoti 237 bankrotai. Tai yra 3,9 proc. daugiau nei 2023 m. (228 bankrotai), tačiau mažiau nei 2022 m., kai buvo fiksuotas 251 nemokumo atvejis. Lietuvos didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje šiuo metu veikia daugiausia bendrovių – 23 601.
„Prekybos sektoriuje bendrovės susidūrė su svyruojančia paklausa, tačiau atsigavęs vidaus vartojimas ir augantis realusis darbo užmokestis lėmė, kad realioji apyvarta pernai buvo didesnė nei prieš metus“, – sako D.Krikščiukaitė.
Transporto sektoriuje didesnių prošvaisčių kol kas nematyti
Transporto ir saugojimo sektoriuje, kuriam šiuo metu atstovauja 8 684 įmonės, pernai užfiksuoti 134 bankrotai – tai 74 proc. daugiau nei 2023 m. (77 bankrotai) ir 35,4 proc. daugiau nei 2022 m., kai tokių atvejų buvo 99.
„Skirtingai nei statybos sektorius, kuriame matome pirmuosius atsigavimo požymius, transporto sektoriuje kol kas nematome teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, Vokietijos vilkikų ridos indeksas, kuris gerai koreliuoja su Lietuvos transporto paslaugų eksporto rodikliais, 2025 m. pabaigoje nusirito į žemiausią lygį nuo 2020 m. pabaigos ir buvo 2 proc. mažesnis nei 2024 m. pabaigoje. Tad panašu, kad artimiausiu metu situacija transporto sektoriuje išliks įtempta. Transporto sektorius išlieka jautrus degalų kainų svyravimams bei logistikos grandinių sutrikimams – tai dažnai lemia sunkumus mažesnėms įmonėms“, – komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas.
Kentėjo nuo užsakymų skaičiaus sumažėjimo eksporto rinkose
Apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame veikia 8 440 įmonių, 2024 m. buvo ketvirtasis pagal bankrotų skaičių su 121 užfiksuotu atveju. Tai yra 31,5 proc. daugiau nei 2023 metais (92 atvejai), taip pat beveik 25 proc. daugiau nei 2022 m., kai buvo užfiksuoti 97 bankrotai.
Pasak kredito biuro teisininkės, apdirbamosios gamybos sektoriuje įmonės susidūrė su finansiniais sunkumais dėl sumažėjusios paklausos pagrindinėse eksporto rinkose Europoje. Šis sektorius jau kurį laiką susiduria su didesniais finansiniais iššūkiais, ypač augančiomis žaliavų kainomis ir energijos sąnaudomis – tai lemia didesnį įmonių negebėjimą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
Teigiami pokyčiai – apgyvendinimo, maitinimo ir NT sektoriuose
Nepaisant augančių bankrotų skaičių aukščiau išvardintuose sektoriuose, kituose pastebima teigiamų pokyčių. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje 2024 m. bankrotų skaičius (66) sumažėjo 20 proc., lyginant su 2023 m., kai buvo užfiksuoti 82 nemokumo atvejai. O palyginti su 2022 m., kai šiame sektoriuje buvo 137 bankrotai, pernai nemokių įmonių užfiksuota 52 proc. mažiau. Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas Lietuvoje teikia 3 837 bendrovės.
Palyginti su 2023 m., ]NT operacijų sektorius, kuriame veikia 6621 įmonė, pernai taip pat parodė gerėjimo ženklus, nes bankrotų skaičius 2024 m. čia sumažėjo 22,7 proc.: nuo 44 iki 34. 2022 m. NT sektoriuje buvo užfiksuoti 33 nemokumo atvejai.
Bankrutavusių bendrovių analizė parodė, kad pernai nemokiomis tapusių įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 194,28 mln. eurų, o vidutinė vienos įmonės metinė apyvarta siekė 848 tūkst. eurų. Svarbu žinoti, kad darbuotojų skaičius įmonėse, kurioms pernai buvo paskelbti bankrotai, per 2023 m. reikšmingai sumažėjo. 2023 m. pradžioje šiose įmonėse dirbo 7 292 darbuotojai, o iki spalio mėnesio šis skaičius sumažėjo iki 5 551 darbuotojo.
„Stebint verslo partnerių pagrindinius veiklos rodiklius galima iš anksto pastebėti pirmuosius nerimą keliančius ženklus. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, transporto parko susitraukimas, vadovų arba akcininkų kaita, įmonės buveinės perkėlimas, sumažėjusi apyvarta – į šiuos pokyčius visuomet reikia reaguoti atidžiai, siekiant užsitikrinti partnerystės patikimumą ir finansinių įsipareigojimų įvykdymą“, – teigia D.Krikščiukaitė.
Kredito biuro teisės skyriaus vadovė taip pat pastebi, kad jaunėja bankrutuojančių įmonių veiklos trukmė. 2024 m. vidutinis bankrutavusios įmonės amžius siekė 10,58 m., kai 2023 m. jis buvo 11,68 m., o 2022 m. – 12,31 m.
„Šis pokytis rodo, kad vis daugiau jaunų įmonių nesugeba įveikti rinkos iššūkių ir adaptuotis prie besikeičiančių ekonominių sąlygų. Jaunos įmonės neretai susiduria su finansinio valdymo trūkumu, aukštomis sąnaudomis ir stipria konkurencija – tai dar labiau paaštrina jų padėtį“, – teigia kredito biuro atstovė.
