Po daugiau nei dvejus metus trukusių diskusijų, intensyvių derybų ir lobistinių pastangų Europos Komisija priėmė šį svarbų reglamentą, kuris pakeis dabartines pakuočių naudojimo taisykles visoje ES. Reglamentu siekiama ne tik sumažinti pakuočių atliekų kiekį ir paskatinti daugkartinį jų naudojimą bei perdirbimą, bet ir įtvirtinti žiedinės ekonomikos modelį.
Mažiau atliekų, daugiau perdirbimo
Naujasis reglamentas nustato aiškias visų pakuočių perdirbimo kategorijas ir tikslus. Iki 2030 m. visos rinkai pateikiamos pakuotės turės būti perdirbamos, o jų perdirbimo lygis skirstomas į tris klases: A (95 proc. ar daugiau), B (80 proc. ar daugiau) ir C (70 proc. ar daugiau).
Pakuotės, neatitinkančios C klasės reikalavimų, bus laikomos techniškai neperdirbamomis. Tokias pakuotes rinkai pateikti bus ribojama arba uždrausta, nebent jos dizainas ir sudėtis būtų pakeisti taip, kad atitiktų reglamento reikalavimus.
Be to, pakuočių dizainas turės būti optimizuotas – jų svoris ir tūris privalės būti minimalus, tačiau išlaikantis funkcionalumą. Tai ypač aktualu e. prekybos sektoriui, mat šis dažnai prekių pakavimui naudoja perteklines medžiagas, tokias kaip burbulinė plėvelė ar polistireninis putplastis. Pastarosios užima daug vietos, tačiau ne visada yra būtinos.
Be tvaresnių užpildų, tokių kaip biologiškai skaidžios medžiagos, verslai turės investuoti į kompaktiškesnes dėžes. Mat grupinėse (pvz., viename dėkle supakuoti keli produktai) ir transportavimo pakuotėse „tuščia erdvė“ negalės viršyti 50 proc.
Pokyčius pajus visi verslai
Didžiausias iššūkis bus susijęs su investicijomis į naujų standartų įgyvendinimą. Mat gamintojams reikės iš esmės perprojektuoti pakuotes, kad jos atitiktų perdirbimo, pakartotinio naudojimo kriterijus, nepažeidžiant jų funkcionalumo. Plastikinės pakuotės turės turėti tam tikrą procentą perdirbto plastiko, o tai reikš tiekimo grandinės peržiūrą dėl žaliavų bei galimai didesnes sąnaudas.
Išsamūs procentai skirtingoms pakuotėms dar bus tikslinami, tačiau numatoma, kad iki 2030 m. vienkartiniuose plastiko gėrimų buteliuose perdirbto plastiko dalis turės siekti ne mažiau kaip 30 proc.
Be to, kiekviena pakuotė privalės turėti etiketę su medžiagų sudėtimi ir rūšiavimo instrukcijomis. Jei nepavyks pateikti visos informacijos ant etiketės, turės būti naudojami QR kodai ar kito tipo standartizuoti skaitmeniniai žymėjimai, kur būtų pateikta išsami informacija.
Tinkamai nesuderinus ženklinimo, įmonėms gresia ne tik sankcijos, bet ir konkurenciniai praradimai dėl prastėjančio vartotojų pasitikėjimo. Tiesa, taisykles dėl sankcijų ir jų įgyvendinimą kiekviena ES valstybė nustatys savo teisės aktuose.
Laukti nėra ko
Įmonės, kurios sugebės prisitaikyti prie naujų reikalavimų, taps tvarumo lyderėmis savo sektoriuose, o vartotojai, matydami jų pastangas, gali tapti dar lojalesni. Visgi sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai verslai perpras naujus žaidimo principus ir investuos į tvarius sprendimus. Nors naujų taisyklių įgyvendinimas prasidės tik kitais metais, ruoštis reikėtų jau dabar.
Pirmiausia, įmonėms rekomenduojama atlikti savo naudojamų pakuočių ir jų sudedamųjų medžiagų auditą. Gamintojai turėtų įsivertinti, ar dabartiniai jų produktai atitinka naujus perdirbimo ir (ar) daugkartinio naudojimo reikalavimus. Tarptautinės įmonės, veikiančios keliose ES šalyse, turėtų užtikrinti, kad jų pakuotės ir ženklinimas būtų suderinti pagal vieningus standartus.
