– Statistika rodo, kad Lietuvoje alaus suvartojimas mažėja, ir tai, atrodo, koreguoja jūsų bei konkurentų strategiją. Kokius matote svarbiausius veiksnius, formuojančius dabartinę rinkos aplinką?
Alaus ir gėrimų rinka jau kelerius metus nuosekliai traukiasi, o vartotojai, susidūrę su kaip niekad plačiu pasirinkimu, vis dažniau renkasi gerai pažįstamus produktus. Tačiau šioje stagnuojančioje rinkoje ryškėja ir kita tendencija – dalis pirkėjų nori kokybiškesnio, premium segmento produktų pasirinkimo. Tai verčia gamintojus ieškoti naujų nišų, investuoti į inovacijas, nealkoholinius bei unikalius gėrimus, ieškoti sinergijos tarp tradicijų ir naujovių. Be to, čia ne paskutiniu smuiku groja ir mokesčių politika – kiekvienas padidėjęs tarifas ar rinkodaros suvaržymas skatina pergalvoti efektyvumo ir kainodaros modelius.
– Rinka kinta, vartojimas mažėja, tačiau konkurencija – stipri. Kokiais būdais gamintojai prisitaiko?
Esame multi-gėrimų industrijoje, todėl svarbu neapsiriboti vien alaus segmentu. Inovacijų diegimas, asortimento plėtra į nealkoholines kategorijas, naujų skonių paieška ir investicijos į prekių ženklo vertybes – tai priemonės, padedančios prisitaikyti. Kaip niekad svarbi tapo ir komunikacija: vartotojai vertina socialinį, kultūrinį įdirbį, dalyvavimą bendruomenės projektuose, tvarumo iniciatyvas. Tam, kad išsiskirtum iš konkurentų, nepakanka vien pasiūlyti naujo skonio – turi parodyti ir pridėtinę vertę platesniame kontekste.
– Specialistų trūkumas jaučiamas kone visame verslo sektoriuje. Kaip išlaikyti talentus srityje, kurioje pamaininis darbas bei sezoniniai svyravimai neišvengiami?
Šiandien nebeužtenka vien konkurencingo atlyginimo. Įmonės, kurios nuosekliai rūpinasi darbuotojais, investuoja į jų kompetencijas, siūlo lanksčias sąlygas, skatindamos ilgalaikius karjeros laiptus, turi daugiau šansų išlaikyti talentus. Svarbu ir organizacinė kultūra, užtikrinanti bendravimo, sporto, poilsio galimybes. Net jeigu dėl pamaininio darbo kaita gamybos ar logistikos grandyje išlieka, pastovumas auga ten, kur darbuotojas jaučiasi girdimas, vertinamas ir gali planuoti savo ateitį įmonėje.
– Tvarumas tapo neatsiejama verslo strategijos dalimi. Kokių tvarumo standartų integracija tapo būtinybe?
Tvarumas jungia viską: gamybos procesų efektyvinimą, atliekų perdirbimą, žiedinės ekonomikos sprendimus. Visų pirma, vartotojai labiau domisi, iš kur atkeliauja žaliavos, kas daroma su atliekomis, kaip įmonė rūpinasi aplinka ir žmonėmis. Įmonės, turinčios ilgametę istoriją, supranta, kad veiklos tęstinumą lemia ne tik finansiniai rodikliai, bet ir gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp pelno siekio, gamtos išsaugojimo ir socialinės integracijos. Darbas su vietos bendruomene, parama studentų ir kitoms visuomenės grupėms, aplinkosaugos ir kitokioms iniciatyvoms dabar vertinami ne tik kaip „užsidėtos varnelės“, bet kaip strateginė verslo ateities investicija.
– Kaip „Volfas Engelman“ pavyko per metus (lyginant 2023 m. I–III ketvirčio duomenis su 2024 m. I–III ketv. duomenimis) padidinti sumokėtų mokesčių sumą 19,1 proc., iki 48,3 mln. eurų?
Šis rodiklis augo dėl sėkmingos ir nuoseklios verslo plėtros, geresnių finansinių rezultatų bei stabilaus personalo ir atlyginimų auginimo. Minėtu laikotarpiu didėjo kone visų rūšių sumokėti mokesčiai, augo ne tik mūsų pelno, bet ir gyventojų pajamų bei socialinio draudimo įmokos, ir tai rodo didėjančius atlyginimus ir augantį darbuotojų skaičių. Bendrovės veiklos strategija bei pardavimų didėjimas lėmė tiek gamybos apimčių augimą, tiek ir padidėjusią mokesčių naštą, tačiau tai laikau teigiamu, sveiko įmonės augimo požymiu.
– Kaip šiandienėje rinkoje išlaikyti konkurencingumą ilgametę istoriją turinčiam prekių ženklui?
Ilgametė istorija leidžia suvokti, kad verslo ciklai nuolat kinta, gamintojams svarbu išlaikyti lankstumą. Patirtis, įgyta per skirtingus istorinius tarpsnius, padeda įveikti dabartinius iššūkius. Ilgalaikė strategija reiškia ne tik gebėjimą prisitaikyti prie trumpalaikių turbulencijų, bet ir mokėjimą efektyviai planuoti ateitį. Suprantame, kad mums, kaip ir visam sektoriui, teks toliau ieškoti pusiausvyros tarp tradicijų ir naujovių, pelno ir tvarumo, efektyvios kainodaros ir kokybės. Tie, kurie sugeba išlaikyti tokią pusiausvyrą, išliks konkurencingi net tada, kai vartotojų lūkesčiai ir ekonominės sąlygos vėl keisis.
– Kokių bendrų verslo tendencijų galima tikėtis 2025 metais? Ar bus tęsiama produktų diversifikacija, stiprės nealkoholinių gėrimų segmentas, o gal akcentai kryps kitur?
Ilgalaikė trajektorija rodo, kad diversifikacija tik intensyvės. Mokesčių, teisinės bazės, vartojimo pokyčiai skatina net ir tradicinius, konservatyvius gamintojus mąstyti plačiau, ieškoti naujų nišų. Nealkoholiniai, funkciniai gėrimai, riboti eksperimentiniai leidimai, unikalūs skonio deriniai – visa tai toliau formuos rinką. Taip pat galima tikėtis, kad technologinė pažanga darys įtaką gamybos efektyvumui ir sąnaudų kontrolei. Gamintojai investuos ne tik į įrangą, bet ir į duomenų analizę, vartotojų elgsenos tyrimus, taip stengdamiesi numatyti kitų metų tendencijas ir pritaikyti savo pasiūlą anksčiau, nei keisis rinka.
Apibendrinant, šiandien rinka iš verslų reikalauja lankstumo, kompetencijos ir gebėjimo kurti vertę ne tik vartotojui, bet ir aplinkai, darbuotojams, bendruomenei. Tokia kryptis jau yra norma, o ne išimtis.
