Thomasas Lau į Ukrainą atvyko iš Kanados. Jis prisipažįsta, kad negalėjo įsivaizduoti, kokio masto sugriovimus dėl rusų invazijos patyrė Ukrainos miestai.
Charkivą jam aprodė vietos gyventojas Kirilas Zarubinas. Pirmiausia jis kanadietį nuvežė į Šiaurės Saltivką – arčiausiai sienos su Rusija esantį ir labiausiai nuo apšaudymo nukentėjusį rajoną. Nuo čia iki sienos – mažiau nei 40 km.
Daugelio Saltivkos namų langai išeina į kelią, iškart už kurio pirmaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesiais vyko įnirtingi mūšiai, pasakoja „currenttime.tv“.
„Visada pradedame nuo Šiaurės Saltivkos, nes šis rajonas vienas pirmųjų susidūrė su rusų kareivių antpuoliu. Kaip matote, dauguma namų čia buvo labai stipriai apgadinti, – sako Kirilas. – Jie tokie liko, nes yra labai arti Belgorodo (Rusija) srities.“
Daugumoje Šiaurės Saltivkos namų jau trejus metus niekas negyvena. Gelbėdamiesi žmonės išvažiavo tiesiog kaip stovi.
„Tokio sugriovimų lygio dar nebuvau matęs, – prisipažįsta Thomasas. – Deja, Vakarų žiniasklaidoje nedažnai matau, kas vyksta Ukrainoje, nes ne viskas ten patenka“.
Kirilas pabrėžia, kad Saltivkos apšaudymas buvo toks intensyvus, kad neliko nė vienos mokyklos ar darželio, kuris nenukentėjo. Jis pasakoja Thomasui, kad Charkivo srityje jau penktus metus beveik visi vaikai mokosi internetu: iš pradžių tai teko daryti dėl koronaviruso pandemijos, o dabar – dėl plataus masto karo.
Kažkiek pamokų internetu transliuojama iš nuo apšaudymo apsaugotų požeminių mokyklų – čia dalis mokinių ateina ir mokytis gyvai. Kanadiečiams ši informacija taip pat netikėta.
„Mokytis internetu labai sunku, Kanadoje mes pirmenybę teikiame tiesioginėms pamokoms, – sako svečias iš užsienio. – Kai šie vaikai užaugs, jie turės daugiau problemų dėl socializacijos universitetuose ir visuomenėje. Dėl viso to nukentėjo visa karta.“
Tarp sugriautų daugiaaukščių pastatų Thomaso dėmesį patraukia oranžinė palapinė su užrašu „Nesunaikinamumo taškas“. Joje galima sušilti, įkrauti mobilųjį telefoną, pasigaminti maisto ar naudotis internetu, jei bute nėra nė vieno iš šių dalykų.
Paskutinį kartą palapinė buvo atidaryta, kai Rusijos kariuomenė apšaudė miesto energetikos įrenginius ir laikinai atjungė elektros energiją Charkive. Informacija apie Ukrainos miestuose nuolat vykstančius šviesos, šilumos ir vandens tiekimo sutrikimus bei nutraukiamą elektros tiekimą Thomasui taip pat tapo atradimu.
Be sugriautų namų, Kirilas kanadiečiui parodė sudegusį prekybos centrą „Epicentr“, kurį 2024 m. gegužę sunaikino Rusijos karinis antskrydis. Per jį žuvo apie 20 žmonių, dar daugiau nei 50 buvo sužeisti.
„Mane labiausiai sukrėtė tai, kad mūsų aplankytose vietose buvo apgadinti paprasti civiliniai pastatai: namai, kvartalai, prekybos centras. Tai visai ne kariniai objektai, – piktinosi kanadietis. – Smūgiai, deja, suduodami būtent tokiems objektams. Ir šių smūgių padariniai man yra didelė naujiena!“
Tačiau Thomasą ir kitus užsienio turistus ypač žavi tai, kad sugriautame Charkive, nepaisant apšaudymų, žmonės ir toliau gyvena įprastą gyvenimą.
„Tai, ko gero, jiems yra didžiausias atradimas – kad gyvenimas karo metu nesustoja, – aiškino K.Zarubinas. – Tai labai aiškiai matyti kaip tik dabar, tuo laikotarpiu, kai Ukrainoje atostogos, kai žmonės kažkur skuba, kažką veikia“.
Gidas Kirilas sako, kad turistai į Charkivą atvyksta iš visų pasaulio kampelių, tačiau daugiausia jo klientų yra iš JAV ir Europos.
Šiemet jis sulaukė dar daugiau užklausų dėl ekskursijų į sugriautą miestą.
O Thomasui kelionė į Charkivą padarė tokį įspūdį, kad jis jau sukūrė interneto svetainę, kurioje dalijasi savo įspūdžiais, ir planuoja išleisti knygą su nuotraukomis. Pajamas, gautas už jos pardavimą, vyras planuoja skirti Ukrainos savanoriams paramedikams.
