Craigas Kennedy, buvęs JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ bankininkas, nupasakojo, kaip Rusijos valstybė reikalauja bankų išduoti lengvatines paskolas karinėms įmonėms, kas sudaro sąlygas prezidentui Vladimirui Putinui toliau pulti Ukrainą.
Pasak C.Kennedy, skaičiai leidžia manyti, kad Rusijos ekonomikos sveikata geresnė, tuo pačiu – klaidina ekspertus, kurie mano, kad V.Putinas gali ir toliau karui skirti rekordiškai dideles lėšas be jokio neigiamo poveikio šalies finansams.
JAV žurnalas „Newsweek“ el. paštu susisiekė su Rusijos finansų ministerija, Rusijos centriniu banku ir C.Kennedy, prašydamas komentarų.
Kodėl tai svarbu
Nepaisant to, kad Rusijai taikomos griežtos sankcijos, valstybinė žiniasklaida skelbė, kad šiais, 2025-aisiais, prognozuojamas 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Tačiau jį lydi aukšta 8,9 proc. infliacija, kurią skatina darbuotojų trūkumas ir rekordinė bazinė palūkanų norma.
Praėjusių metų gruodį V.Putinas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą, 2025 m. tam numatydamas 32,5 proc. visų vyriausybės išlaidų, kurios bendrai siekia 126 mlrd. dolerių.
C.Kennedy išvados rodo, kad Rusijos ekonomikai gali grėsti įmonių ir bankų žlugimas, jei ji ir toliau skirs lėšų karui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Vakarų parama Kijevui gali pranokti Maskvos gebėjimą tęsti sekinantį karą.
Ką reikia žinoti
C.Kennedy minėjo, kad Rusija laikosi dvilypės strategijos finansuoti karą per gynybos biudžeto išlaidas ir panašaus dydžio nebiudžetinį planą, kurį leidžia įgyvendinti 2022 m. vasario 25 d. priimtas įstatymas, įpareigojantis Rusijos bankus teikti lengvatines paskolas su kariuomene susijusioms įmonėms.
„Per šį laikotarpį Rusijos įmonių skola išaugo 71 proc. ir sudaro 415 mlrd. dolerių arba 19,4 proc. BVP – daugiau nei pajamos iš naftos ir dujų bei gynybos biudžeto išlaidos“, – rašė bankininkas savo naujienlaiškyje „Navigating Russia“.
Tai reiškia, kad bendros Rusijos karo išlaidos gerokai viršija oficialias biudžeto išlaidas.
Šį nebiudžetinį gynybos finansavimą 2024 m. antrąjį pusmetį buvo sunkiau išlaikyti: padidėjo infliacija, o tikrųjų skolininkų palūkanų normos pakilo iki daugiau kaip 21 proc., „sudarydamos prielaidas sisteminei paskolų krizei“.
Pasak analitiko, gynybos sektoriaus įmonėms buvo suteiktos lengvatinės bankų paskolos, kurių vertė siekė iki 250 mlrd. dolerių. Tai didina infliaciją ir palūkanų normų augimą. Kuo ilgiau Maskva dels baigti karą, tuo arčiau bus įmonių ir bankų žlugimas, kuriam gesinti Rusijos vyriausybė bus priversta skirti pinigų.
Laikraštis „Financial Times“, skelbdamas C.Kennedy išvadas, rašė, kad V.Putinas „sėdi ant savo paties sukurtos tiksinčios finansinės uždelsto veikimo bombos“ ir kad Kijevo sąjungininkai turi užkirsti Maskvai didesnę prieigą prie išorės lėšų.
„V.Putinas užvaldė Rusijos bankų sistemą, o bankai privalo skolinti vyriausybės paskirtoms bendrovėms lengvatinėmis sąlygomis“, – rašė „Financial Times“.
Vasily Astrovas, Vienos tarptautinių ekonominių studijų instituto vyresnysis ekonomistas, „Newsweek“ sakė: „Karo išlaidos – akivaizdus fiskalinis įsipareigojimas valstybei, o lengvatiniai kreditai – ne. Pastarieji būtų pareikalavę papildomų išlaidų tik tuo atveju, jei skirtumas tarp „rinkos“ ir „lengvatinių“ palūkanų normų būtų buvęs dengiamas iš valstybės kišenės.“
Ko laukti toliau?
Tikėtina, kad 2025 m. Rusijos ekonomikai nepavyks išvengti sukrėtimų. Ekonomistas Igoris Lipsitsas nepriklausomam leidiniui „Novaja Europa“ sakė, kad Rusijos centrinio banko kovos su infliacija priemonės, pavyzdžiui, bazinės palūkanų normos didinimas, reikš, kad bus mažiau prekių ir paslaugų, didės mažmeninės kainos ir mažės realiosios rusų pajamos.
Rusijos centrinio banko bazinė palūkanų norma yra 21 proc. – didžiausia nuo karo pradžios. Vis dėlto, nors buvo manyta, kad gruodį ji bus dar padidinta, to neįvyko.
