Jis neseniai atsisakė įmonės „Ticpro“, kuri anksčiau vadinosi „Inspekta“, direktoriaus pareigų, kad tik išgelbėtų verslą. Tačiau kol kas tai nepavyksta, nes Nacionalinis akreditacijos biuras (NAB) sustabdė šios bendrovės akreditacijų galiojimą. Todėl sertifikavimu bei tikrinimu užsiimanti bendrovė iš esmės liko be jokių pajamų.
„Ticpro“ akcininku, o ne vadovu, likęs M.Andriuškevičius įtaria, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas ne be konkurentų įtakos, todėl ir kelia klausimų dėl galimos korupcijos.
Turi solidžios patirties
Pats M.Andriuškevičius jau daugiau nei 23 metus teikia sertifikavimo, tikrinimo ir bandymų paslaugas. Nuo specialisto jo karjera pakilo iki įmonės vadovo posto.
„2010 metais į Lietuvos rinką atvedžiau Skandinavijoje dirbusią įmonę „Inspecta Group“. Tai buvo didelė tarptautinė kompanija, kurios vadovybė buvo suomiai, o savininkai – Didžiojoje Britanijoje registruota investicinė kompanija. Lietuvoje kartu su jais įsteigėme verslą.
2015 metų pabaigoje „Inspecta Group“ nupirko Nyderlandų koncernas „Kiwa“, o įmonė Lietuvoje pervadinta į „Kiwa Inspecta“. Olandams tapus akcininkams įmonės vystymasis stagnavo, nebuvo investuojama į naujas paslaugas, o man norėjosi eiti į priekį. Todėl nusprendžiau pasitraukti. Neslėpiau, kad planuoju dirbti toje pačioje srityje, be to neturėjau jokių nekonkuravimo įsipareigojimų. Tiesa, jau išeinant sulaukiau pastebėjimų, kad gali tekti susitikti teismuose“, – pasakojo verslininkas.
2022 metų pradžioje jis prisijungė prie lietuviško kapitalo įmonės „Inspekta“, kuri buvo įsteigta 2006-aisiai, tačiau nevykdė jokios veiklos.
„Mano kolegos nupirko šią įmonę dėl pavadinimo. Nesitikėta, kad tai didelė problema, nes įmonė „Kiwa Inspecta“ jau penkerius metus naudoja prekinį ženklą „Kiwa“. Tačiau taip manyti buvo mūsų pirmoji klaida“, – sakė M.Andriuškevičius.
„Kiwa Inspecta“, sužinojus apie naująjį konkurentą, iškart įregistravo grafinį ir žodinį prekinį ženklą „Inspekta“. O 2023 metais „Inspekta“ ir pats M.Andriuškevičius sulaukė ieškinio dėl nesąžiningos konkurencijos – buvo prašoma priteisti šimtatūkstantinę žalą ir uždrausti naudoti pavadinimą „Inspekta“.
Iš pradžių verslininkai pernelyg rimtai į tai nežiūrėjo, nes ieškovai žalą skaičiavo pagal neuždirbtą pelną, o tai neatrodė detaliai pagrįsta, juolab kad „Kiwa Inspecta“ pajamos išėjus M.Andriuškevičiui 2021 ir 2022 metais nesumažėjo, tik buvo patirta nuostolių. Nepaisant to, teismas priteisė viską, ko ieškovai prašė. O apeliacinis teismas įrodymų dėl žalos nepagrįstumo net nenagrinėjo.
Mėgino išsivalyti įmonės viduje
„Inspekta“ dar 2021 metais buvo tapusi įmonių grupe. „Inspekta Group“ įsteigė Aurimas Jurčius, turintys ilgametę patirtį gamybos, statybos bei laboratorijos veikloje. Po to prisijungė verslininkas Artūras Gudynas, žinomas turto valdymo sistemų diegimo sektoriuje, vėliau – ir M.Andriuškevičius.
Verslas augo, atsirado metalo tyrimų laboratorija „Inspekta Lab“. Tačiau, anot M.Andriuškevičiaus, 2023 metais finansininkė informavo apie gana keistus jos įsigijimus.
„Buvo perkami baldai, saulės elektrinė, statybinės medžiagos, nors tai niekaip nesusieję su mūsų tiesiogine veikla. Pirkimų išlaidos laipsniškai augo. Trumpai tariant, A.Jurčius nejautė skirtumo tarp įmonės ir savo asmeninių sąskaitų. Už Inspekta Lab lėšas net įsteigė įmonę Lenkijoje, perkėlė kelis darbuotojus.
Taigi, A.Gudynas ir aš, turėdami kontrolinį akcijų paketą atleidome A.Jurčių iš „Inspekta Group“ ir „Inspekta Lab“ 2023 metų pabaigoje. Atlikome įmonės auditą, nustatėme, kad padarytas nuostolis viršija 100 tūkst. eurų, pareikalavome atlyginti žalą. A.Jurčiui atsisakius, kreipėmės į prokuratūrą, kuri iškart pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės turto pasisavinimo.
Tačiau buvusio kolegos advokatas netrukus susisiekė su mūsų teisininku ir pagrasino, kad ir mums inicijuos kažkokius ikiteisminius tyrimus. Mes į tai nežiūrėjome rimtai, be to ir mūsų advokatas teigė, kad tokie garsinimai įprasta nusikaltėlių praktika, o ikiteisminiai be priežasties nepradedami. Tai buvo dar viena mūsų klaida“, – sakė verslininkas.
Grasinimai netrukus išsipildė
Įmonė netrukus sulaukė NAB vizito – tai nutiko pernai birželį. Anot M.Andriuškevičiaus, bendrovė NAB auditų nebijojo, nes per metus jų vyksta ne vienas ir ne du.
„Tačiau šis auditas buvo kitoks. Atvažiavo NAB direktoriaus pavaduotojas Tadas Juodelis, kuris iškart pareiškė – „eina kalba apie akreditacijos panaikinimą“. Baigiantis dienai jis surašė trumpą ataskaitą, kurioje paminėjo, kad akredituota įstaiga nepasižymi sąžiningumu.
Ataskaita buvo surašyta skubotai, be jokio argumentavimo, nesąžiningas įstaigos elgesys niekaip negrindžiamas faktinėmis aplinkybėmis. Mes, kitą dieną, kreipėmės raštu į NAB prieštaraudami ataskaitoje nurodytoms neatitiktims ir prašydami peržiūrėti bei pataisyti NAB pateiktas išvadas. NAB direktorė atsisakė su mumis bendrauti ir tą pačią dieną atsiuntė NAB direktorės įsakymą, kad naikinamos mūsų laboratorijos ir asmenų sertifikavimo įstaigos akreditacijos“, – stebėjosi verslininkas.
Jo teigimu, toks tikrintojų elgesys buvo visiškai neįprastas: paprastai NAB, audito metu nustatęs neatitiktis, suteikia trijų mėnesių laikotarpį trūkumams ištaisyti ir tik tada imasi akreditacijos sustabdymo, o dar po trijų mėnesių, neištaisius neatitikčių, naikina akreditaciją.
Įmonė dėl tokios biudžetinės įstaigos mėgino skųstis tiek Prezidentūrai, tiek Vyriausybei, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tačiau pastaroji atsakė, kad neturi kompetencijos vertinti NAB veiklą ir persiuntė skundą tirti pačiai vadovybei, kurį tame skunde yra skundžiama. Beliko viena išeitis – skųsti teismui.
„Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau NAB jų nevykdė. Netgi priešingai, akreditacijos buvo paskelbtos panaikintomis. Teisminis procesas trunka metus ir ilgiau, tad ir laimėjimo atveju vargu ar bus lengva sugrįžti į rinką.
Negana to, NAB ėmėsi neregėtos iniciatyvos – apie mums panaikintas akreditacijas skelbė savo internetinėje svetainėje ragindamas rinktis kitą sertifikavimo įstaigą, mūsų klientams siuntinėjo elektroninius laiškus su tokiais pat raginimais“, – pasakojo M.Andriuškevičius.
Surado investuotoją iš užsienio
Pernai lapkritį „Kiwa Inspecta“ laimėjo apeliacinį teismą prieš „Inspektą“ – priteista suma kartu su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis viršijo 440 tūkst. eurų. Be to, teismas įpareigojo pasikeisti įmonių pavadinimus – tai ir buvo padaryta, nuo tada naudojamas pavadinimas „Ticpro“.
O finansines problemas bendrovė išsprendė pritraukusi užsienio investicijų – viena Danijos kompanija, dirbanti šioje srityje, panoro per kelis etapus investuoti į tikrinimų, sertifikavimo ir laboratorijos veiklas. Užteko pirmos investuotojo injekcijos padengti priteistą sumą.
„Taigi, išgyvenome. Tačiau kažkam tai labai nepatiko ir vėl prireikė biurokratų iš NAB pagalbos. 2024 lapkritį NAB gavo „Inspektos“ pranešimą apie keičiamą įmonės pavadinimą ir pasikeitusią akcininkų struktūrą. Rodos, viską padarėme taip, kaip numatyta sutartyje su NAB.
Pavadinimą planavome pakeisti 2024 gruodžio 10 d. Tačiau kaip tik tą dieną NAB, be jokios aiškios priežasties, be jokio audito ar neatitikčių protokolo, pateikė sprendimą laikinai sustabdyti kontrolės ir sertifikavimo įstaigos akreditacijas.
Rašte nurodoma, kad mes nesilaikėme sutarties su NAB nepranešdami apie apeliacinio teismo sprendimą su „Kiwa Inspecta“ – neva šis sprendimas yra reikšminga aplinkybė vertinant atitikties vertinimo įstaigų gebėjimą vykdyti akreditavimo reikalavimus.
Kai pagaliau pavyko susisiekti su NAB direktore Dalia Baležente, ji man paaiškino, kad NAB nuogąstauja, jog esame galimai nepajėgūs finansiškai tęsti veiklą, o be to, teismo sprendime paminėta, kad „Inspekta“ ir M. Andriuškevičius nesąžiningai konkuravo, taigi, NAB nuomone esame nesąžiningi ir vykdyti atitikties vertinimo veiklą negalime. Bandžiau paaiškinti, kad teisme buvo sprendžiamas civilinis ginčas tarp dviejų konkurentų dėl panašaus pavadinimo bei kitų veiksmų kurie buvo vertinami konkurencijos įstatymo ribose ir nieko nebuvo kalbama apie atitikties vertinimo darbus t. y., kad tai nesusiję su profesiniu sąžiningumu, kaip tai apibrėžia Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas.
Veltui – NAB direktorė tik pasakė, kad neįtikinau. O juk NAB darbuotojai, dar rudenį atlikę du išsamius auditus (jų trukmė ir apimtis buvo didesnė nei įprastai), nenustatė jokių nesąžiningumo atveju, atvirkščiai, teikė išvadas palankias mums“, – aiškino verslininkas.
Siekdamas išsaugoti įmonę jis ne tik atsistatydino iš vadovo pareigų, bet ir panaikino visas savo kompetencijas atitikties vertinimo srityje.
„Taip pat paskambinau T.Juodeliui prašydamas, kad kuo greičiau išnagrinėtu dokumentus, sakiau, kad prašau to ne dėl savęs, o dėl įmonės darbuotojų. Į tai jis atsakė – „Suprantu, aš rizikuoju tik darbą prarasti, o jus rizikuojate prarasti verslą“, – tvirtino M.Andriuškevičius.
Pastebėjo keistų sutapimų
„Ticpro“ vieno iš akcininkų teigimu, buvo įdomi ir pati įvykių seka. Spalį bendrovė, kuri dar vadinosi „Inspekta“, gavo antstolio raginimą sumokėti priteistą sumą „Kiwa Inspect“ naudai per 10 dienų.
„Praėjus vos 8 dienom antstolis areštavo įmonių sąskaitas. Paskambinęs antstolio padėjėjui Viktorui Timofejevui pasiteiravau, kodėl areštavo sąskaitas nesuėjus numatytam terminui. Pastarasis paaiškino, kad tai darė nes neva buvo baiminamasi, kad „Inspekta“ įmonės neturi pakankamai turto skolai padengti.
Sąskaitose buvo pakankamai lėšų, tad parašėme raštą antstoliui nurodydami, kiek nuo kurios įmonės sąskaitos nurašyti pinigų. Tai buvo padaryta per porą valandų ir areštas panaikintas. Viskas vyko 2024 gruodžio 5 dieną, ketvirtadienį.
Apie stabdomas akreditacijas NAB raštu mus informavo gruodžio 9-ąją, pirmadienį. Vėliau, kalbant telefonu su NAB direktoriaus pavaduotoju T.Juodeliu, pastarasis užsiminė, kad tokį sprendimą lėmė žinia, jog mūsų sąskaitos areštuotos. Tačiau jos buvo areštuotos kelias valandas gruodžio 5 dieną. Todėl abejoju, kad NAB pirmadienį ryte ekspromtu sugalvojo stabdyti mūsų akreditacijas, manau, kad tam buvo ruošiamasi ir veiksmų seka derinama su tuo kam tai naudinga“, – savo nuomone pasidalijo verslininkas.
Jo vertinimu, NAB veiksmai prieštarauja atitikties vertinimo įstatymui ir jų pačių vidinėms procedūroms.
„Net Europos parlamento ir Tarybos sprendimą 768/2008/EB jie taiko taip kaip niekas Europoje netaiko. Štai Danijos investuotojas paklausė Danijos akreditacijos įstaigos DANAK, o pastaroji nustebusi – ji vertina akredituojamos įstaigos kompetenciją ir į civilinius ginčus nesikiša“, – aiškino M.Andriuškevičius.
Ministerijos pozicija – nesikišti
NAB kontrolės funkcijos priklauso Valstybės kontrolei bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIMIN), kuriai dėl biurokratų sprendimų ne kartą skundėsi „Inspekta“. Tačiau veltui.
Portalas Lrytas irgi pasiteiravo EIMIN, kaip prižiūrima ši jai pavaldi įstaiga. „NAB yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavaldume, tačiau jo veikla ir sprendimai yra visiškai nepriklausomi, kaip nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose. EIMIN neturi teisės vertinti ar įtakoti NAB sprendimų, kurie grindžiami tarptautiniais standartais ir objektyvumo principais.
Įmonės, nesutinkančios su NAB sprendimu, gali jį apskųsti NAB pagal Viešojo administravimo įstatymą arba administraciniam teismui, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. Kadangi NAB yra nepriklausoma institucija, EIMIN šiais atvejais netarpininkauja.
Per pastaruosius kelis metus EIMIN gavo vieną tarpininkavimo prašymą dėl NAB veiklos. Atsižvelgiant į NAB nepriklausomumą, pareiškėjai buvo informuoti apie teisės aktuose nustatytą sprendimų apskundimo tvarką.
EIMIN rūpi verslo bendruomenės interesai, todėl sieksime užtikrinti skaidrumą ir aiškų NAB sprendimų komunikavimą rinkai. Tai svarbu stiprinant pasitikėjimą bei gerinant verslo aplinką“, – teigiama ministerijos atsakyme (kalba netaisyta – Red.).
„Atsakinga ministerija, pareiškusi, kad neturi kompetencijos vertinti NAB veiklos, suteikė NAB bene dieviškas galias veikti nekontroliuojamai, spręsti kam lemta likti rinkoje, o kam ne. Situacija diktuoja klausimą – ar NAB veiksmuose nėra korupcijos požymių?“, – taip į EIMIN poziciją reagavo M.Andriuškevičius.
– Kiek per pastaruosius trejus metus buvo atlikta „Inspektos“ auditų ir ar bent vieno jų metu buvo pastebėta kompetencijos ar veiklos neatitikimų standartams?, – portalas Lrytas pasiteiravo NAB direktorės D.Baležentės.
– Vertinant visas UAB „Inspekta“ suteiktas akreditacijas 2022–2024 metų laikotarpiu buvo atlikti 9 vertinimai, kai kuriais atvejais su papildomais atskirai organizuotais veiklos stebėjimais. Iš viso per šį trejų metų laikotarpį nustatytos 63 neatitiktys taikytiniems reikalavimams. Kai kurių vertinimų metu jų buvo vos keletas, kitais atvejais po keliolika.
– Jei randama neatitikimų, per kiek laiko įmonės gali juos ištaisyti, kad nebūtų naikinama jų akreditacija? Ar gali būti ji panaikinta per keletą dienų, nesuteikus laiko trūkumams pašalinti?
– Paprastai nustačius neatitiktis suteikiamas 2 mėnesių laikotarpis joms pašalinti. Tačiau kalbant apie „Inspekta“ situaciją, akreditacijos panaikinimas praeitų metų vasarą buvo pritaikytas ne dėl konkrečių neatitikčių taikomiems reikalavimams, bet apskritai dėl įstaigos nesąžiningo elgesio, kadangi ne vienu atveju sertifikavimas buvo fiktyvus – dokumentais liudijama, kad vyko suvirintojų egzaminai, jų rezultate gauti bandiniai neva buvo pristatyti į laboratoriją atlikti bandymams ir sertifikatai išduoti remiantis tų bandymų rezultatais, tačiau patikimų įrodymų, kad tie veiksmai buvo realiai atlikti, Biuro vertinimo grupei įmonė negalėjo pateikti.
Nesąžiningas elgesys yra nesuderinamas su akreditacija, jį nustačius įstatymas suteikia teisę iš karto taikyti pačias griežčiausias poveikio priemones. Neatitikčių šalinimas tokiais atvejais nebeturi prasmės ir terminas trūkumams ištaisyti nėra suteikiamas.
– Įmonės „Ticpro“ vieno iš akcininkų teigimu, pralaimėjus civilinį ginčą su „Kiwa Inspect“ buvo rastas investuotojas, ieškovui priteista suma buvo išieškota 2024 metų gruodžio 5 d. ir sąskaitų areštas panaikintas. Tačiau gruodžio 9 d. NAB sustabdė įmonės akreditacijas. Kuo remiantis buvo priimtas toks sprendimas?
– Sprendimą sustabdyti akreditacijų galiojimą šiuo atveju lėmė ne faktas, kad pralaimėjus ginčą buvo priteisti nuostoliai ir areštuotos sąskaitos, o, visų pirma, tai, kad byloje buvo konstatuoti UAB „Inspekta“ ir jos vadovo neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, tačiau tokios bylos baigties pati įmonė nevertino kaip reikšmingos aplinkybės jai taikytinų akreditavimo reikalavimų kontekste ir nepranešė apie ją Biurui.
Tokiu būdu buvo nepaisyta įsipareigojimų, įtvirtintų akreditavimo sutartyse, dėl ko įstatymas numato galimybę taikyti akreditacijos sustabdymą.
UAB „Inspekta“ vykdytai notifikuotai veiklai yra taikomi patys aukščiausi reikalavimai, įskaitant didžiausią profesinį sąžiningumą, kuriuo turi nuolat pasižymėti ir pati įmonė, ir visas jos personalas. Akivaizdu, kad įsiteisėjus teismų sprendimams dėl vykdytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, vertinimas, ar įmonė toliau gali būti laikoma atitinkančia didžiausio profesinio sąžiningumo reikalavimą ir kitus jai taikytinus reikalavimus, yra būtinai reikalingas. Priešingu atveju egzistuotų rizika, kad įstaiga reikalavimų nebeatitinka, tačiau toliau išlaiko akredituotos įstaigos statusą ir vykdo notifikuotą veiklą.
Tačiau, kaip teigė verslininkas M.Andriuškevičius, NAB remiasi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr.768/2008/EB R17 straipsnio 5 dalimi. Joje nurodyta: „Atitikties vertinimo veiklą vykdančios atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai pasižymi didžiausiu profesiniu sąžiningumu, turi tinkamą techninę kompetenciją konkrečioje srityje ir nepasiduoda bet kokiam spaudimui bei paskatinimams, visų pirma finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimą arba atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatinimus siūlo šios veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys arba asmenų grupės“.
„Taigi minėtas dokumentas nedviprasmiškai aprašo, kaip suprantamas „profesinis sąžiningumas“. Tai yra atsparumas bet kokiam spaudimui, kuris gali daryti poveikį atitikties vertinimo rezultatams. Mums prašant paaiškinti, kodėl ignoruojamas profesinio sąžiningumo apibrėžimas, nes civilinėje byloje profesinis nesąžiningumas nebuvo vertintas, NAB nepaaiškino iki šiol“, – teigė M.Andriuškevičius
Beje, NAB remiasi standarto punktais, kur visada pabrėžiama, kad tokia poveikio priemonė taikoma kai „buvo gauta įrodymų apie nesąžiningą elgesį“.
„Mes iki šiol nesupažindinti su jokiais įrodymais apie mūsų nesąžiningą elgesį, Sakyčiau atvirkščiai, NAB pripažįsta, kad neturi įrodymų apie nesąžiningą elgesį ir teigia, kad mes turime pateikti kažkokius įrodymus, kad tikrai esame sąžiningi. Tuo tarpu auditų rezultatai rodo, kad atitikties vertinimus atlikome laikydamiesi visų procedūrų. Sakyčiau tai akivaizdus teisinis nihilizmas, ar Lietuvoje jau nustojo galioti nekaltumo prezumpcija?
NAB puslapyje skelbiama Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvada patvirtinta 2024 gruodžio mėnesį laikinai pareigas ėjusios Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės. Šioje išvadoje korupcijos rizika įžvelgiama tik vykdant viešuosius pirkimus, kitaip tariant, NAB perkant popierių, tušinukus ar kitokias priemones. Tuo tarpu apie skundus dėl NAB veiklos net neužsimenama.
Mums yra žinomi ir kitokie NAB sprendimai, kurie kelia ne mažiau klausimų. Pavyzdžiui, NAB dar 2010 metais vos per vieną dieną perrašė akreditaciją kitam juridiniam asmeniui net neatlikęs jokio audito. O 2021 m. sertifikavimo įstaigoje pasikeitus beveik visiems kvalifikuotiems darbuotojams ir NAB audito metu nustačius apie devyniasdešimt neatitikčių, akreditacija nebuvo stabdoma. Taigi, niekam tai neįdomu, svarbiausia, kad pieštukus pirktų sąžiningai“, – piktinosi M.Andriuškevičius.
Griauna investuotojų pasitikėjimą
Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius:
„Lietuvoje verslas dešimtmečius dirba tam, kad pelnytų pasitikėjimą, kurtų darbo vietas ir generuotų pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Tuo tarpu vienas biurokrato sprendimas gali per dieną sugriauti viską. Tai ne tik netoleruotina, bet ir griauna valstybės įvaizdį užsienio investuotojų akyse. Ar tai signalas, kurį norime siųsti pasauliui?
Šiandien stebime pavojingą precedentą – UAB „Inspekta“ atvejį, kur valstybinė institucija, nekreipdama dėmesio nei į procedūras, nei į pasekmes savavališkai stabdo verslą. Tokie veiksmai kelia klausimą, ar biurokratų savivalė netaps įprasta praktika? Ar tokiais atvejais mes negriauname tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojų pasitikėjimo mūsų šalimi kaip vieta, kur galima užtikrintai kurti verslą?
Lietuvos politikai dažnai mėgsta sakyti, kad mūsų šalį stebi pasaulis. Pasaulis mato ne žodžius, o realius veiksmus. Šiuo metu, kai tarptautinės investicijos yra mūsų ekonomikos variklis, bet koks biurokratinis perteklius arba administracinių institucijų neatsakingumas gali tapti pagrindiniu stabdžiu ilgalaikiam ekonomikos augimui. Svarbu suprasti, kad investuotojams labiausiai rūpi nuspėjama ir skaidri aplinka, kurioje gerbiama teisinė valstybė.
Šią situaciją turime spręsti skaidriai ir ryžtingai. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kviečia valdžią stabdyti savivalę ir užtikrinti, kad Lietuvos vardas būtų siejamas su atsakingu, profesionaliu viešuoju valdymu, o ne su pavojingomis tendencijomis, kurios atbaido tiek vietinius, tiek tarptautinius verslus. Jei leisime šiai praktikai tęstis, prarasime ne tik esamus investuotojus, bet ir būsimą šalies ekonomikos potencialą.“
