Tikslas – eliminuoti smurtą ir priekabiavimą darbe
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimams visiems be išimties darbdaviams pradėtas taikyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintas Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kuris ir įpareigoja įgyvendinti naujus reikalavimus, susijusius su darbuotojų mokymais ir prevencinėmis priemonėmis smurto ir priekabiavimo srityje.
Ką reiškia tas smurtas ir priekabiavimas? Minėtuose teisės aktuose smurtas apibrėžiamas kaip bet koks darbuotojo orumą pažeidžiantis elgesys, kuris gali pasireikšti fiziniu, psichologiniu ar ekonominiu spaudimu, daroma grėsme ar žala asmens fizinei, emocinei būsenai ar profesinei reputacijai. Nemalonūs incidentai, kai kolegos susiima ir netgi pasirūpina susirasti tam kampelį, kur nemato vaizdo kameros, deja, nėra visiška retenybė.
Priekabiavimas turi būti suprantamas kaip nepageidaujamas elgesys, kuris sukuria priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią darbo aplinką, o taip pat veiksmai, keliantys asmeniui psichologinį diskomfortą ar sukelia stresą. Jie gali pasireikšti tiek žodžiu, tiek raštu, tiek gestais ar kitais veiksmais, kurie pažeidžia darbuotojo orumą. Elgesys, kai darbuotojas įkyriai prašo kolegos paskolinti pinigų (ar juolab – po to jų negrąžina) irgi gali būti vertinamas kaip priekabiavimas. Užkardyti tokias situacijas ar bent jau išspręsti konfliktą joms nutikus yra darbdavio pareiga.
Kokios pareigos priskiriamos darbdaviui?
Darbdaviams pirmiausia privalu paskirti atsakingus asmenis, į kuriuos darbuotojai gali kreiptis susidūrę su galimomis smurto ar priekabiavimo apraiškomis. Tokiais asmenimis gali būti paskirti tiek darbuotojų atstovai, tiek specialiai darbdavio atrinkti darbuotojai. Be to, prireikus tirti smurto ar priekabiavimo atvejus, darbdaviai turi sudaryti specialias komisijas. Komisijos nariams teks užtikrinti konfidencialumą ir pasirašyti atitinkamus įsipareigojimus. Komisijos sudėtyje turi būti bent trečdalis darbuotojų atstovų. Beje – darbdavys gali pritarti arba nepritarti komisijos išvadoms, tačiau turi užtikrinti, kad incidentai būtų tinkamai ištirti.
Pranešimų tyrimas yra dar viena svarbi darbdavio pareiga. Darbuotojai, patyrę smurtą ar priekabiavimą, turi teisę kreiptis į darbo ginčų institucijas arba Valstybinę darbo inspekciją (VDI), o darbdavys privalo užtikrinti skaidrų šių situacijų nagrinėjimą.
Esminis įpareigojimas – reguliarūs mokymai
Bene esminė naujojo reguliavimo dalis yra aiškus privalomų, darbdavių organizuojamų, mokymų smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos tema periodiškumas. Dėl mokymų organizavimo įmonėms kyla ne vienas klausimas.
Nuo 2025 m. sausio mėnesio įsigaliojo taisyklė, kad darbdaviai privalo organizuoti mokymus kas trejus kalendorinius metus ir tokių mokymų metu turi būti aptariamos smurto ir priekabiavimo darbe formos, jų pasekmės, tinkamo bendravimo būdai bei pažeistų teisių gynimo metodai. Vien supažindinimas su atitinkama politika ir taisyklėmis nelaikytinas mokymais.
Mokymai yra privalomi visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius nuotoliniu ar hibridiniu būdu. Mokymų faktas privalo būti užfiksuotas vidiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, protokole). Jeigu dėl objektyvių priežasčių darbuotojas negali dalyvauti mokymuose, jam turi būti sudarytos sąlygos per 5 darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių pasibaigimo susipažinti su mokymų medžiaga.
Palyginimui, įstatymai numato ir kitų sričių mokymus, kai darbuotojas negali net pradėti dirbti, kol nėra supažindintas, pavyzdžiui, su saugaus darbo reikalavimais ir įmonės vidaus tvarkomis. Smurto bei priekabiavimo prevencijos mokymams taikomas liberalesnis principas. Naujai priimti darbuotojai privalo susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per mėnesį nuo įdarbinimo pradžios.
Ar tikrai aišku, kaip įgyvendinti naujus reikalavimus?
Ką reiškia VDI patvirtintame apraše nurodytas trejų kalendorinių metų terminas? Žinome, kad mokymai turi būti organizuojami periodiškai, jų periodiškumą nustato darbdavys, užtikrindamas, kad jie būtų vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 kalendorinius metus. Taigi, ar įmonė privalo mokymus surengti per artimiausius trejus metus, skaičiuojant nuo pirmos šių metų dienos, ar terminas kitoks?
Čia reikia priminti, kad darbdavio pareiga organizuoti mokymus šia tema galioja Darbo kodekse jau nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Reikia manyti, kad VDI, apraše nustatydama būtent tokį mokymų periodiškumą, neturėjo tikslo nukelti mokymus dar trejiems metams. Todėl bendrovės, kurios jau vykdė veiklą 2022 m., mokymus turėtų įvykdyti 2025 m. (jeigu nebuvo daryti iki tol), o vėliau įsteigtos įmonės – per trejus kalendorinius metus nuo savo veiklos pradžios, ir vėliau mokymus kartoti bent kas trejus kalendorinius metus. Mokymai gali būti vykdomi tiek pasitelkiant išorinius, tiek ir vidinius išteklius.
Ir, pagaliau, kai kuriais atvejais gali būti sudėtinga išpildyti visus aprašo reikalavimus. Pavyzdžiui, pareiga sudaryti komisijas ir jos veiklai nustatyti terminai gali kelti rimtų iššūkių įmonių grupėms, ypač tarptautinėms, kurios siekia turėti vieningą sistemą skundų nagrinėjimui.
Kitas aspektas susijęs su tolesniu situacijos sprendimo eskalavimu. Apraše nustatyta, kad darbdavys, įvertinęs tyrimą atlikusio subjekto išvadą, priima sprendimą pritarti ar nepritarti išvadai. Ir būtent šį sprendimą, kaip numato reguliavimas, gali skųsti darbuotojas. Tik neaišku, kuris: darbuotojas pateikęs skundą ar darbuotojas, dėl kurio pateiktas skundas, o gal abu. Dar sunkiau suprasti, kokį sprendimą, išnagrinėjęs skundą, turėtų priimti teismas (Darbo ginčų komisija): įpareigoti darbdavį (ne)pritarti komisijos išvadai?
Išmoktos pamokos pravers ir per vakarėlius
Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad smurto ir priekabiavimo prevencija aktuali ne tik darbo vietoje, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį, bet ir su darbu susijusiuose renginiuose, pavyzdžiui, įmonės vakarėliuose. Tokie renginiai yra puiki galimybė kelti darbuotojų sąmoningumą ir priminti apie tinkamo elgesio svarbą.
Taip pat žinios pravers pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis, su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu, su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu, darbdavio suteiktame būste, pakeliui į darbą ar iš darbo.
Akivaizdu – nauji reikalavimai pareikalaus papildomų pastangų, bet tikėtina, kad įgyvenus numatytas priemones, bus sukurta ir saugesnė bei draugiškesnė darbo aplinka. Tas reikšminga ne tik įmonės reputacijos, bet ir darbuotojų lojalumo stiprinimui.
