Ekonomistų prognozės šiuo metu dosnios. Pasak Šiaulių banko ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, šiemet, tikėtina, toliau tęsis natūralus Lietuvos ekonomikos atsigavimas.
Ekonomistė Žinių radijui yra sakiusi, kad tam įtakos turės keletas veiksnių. Vienas jų – ECB toliau mažinamos bazinės palūkanos. Prognozuojama, kad jau šių metų viduryje palūkanų normos bus žemesnės nei 2 proc., o pinigų politika nebebus griežta.
„Kitas veiksnys – pernai ir Baltijos šalių, ir Europos kontekste Lietuva išsiskyrė tuo, kad net neigiamo ekonominio ciklo metu sugebėjo bendrąjį vidaus produktą (BVP) paauginti daugiau nei 2 proc.
Vadinasi, mūsų eksportuotojai ir mūsų pramonė, kuri du trečdalius savo produkcijos išveža į Vakarus, atmetus kainų įtaką, pernai pagamino maždaug 5 proc. daugiau produktų nei 2023-iaisiais ir sugebėjo tai realizuoti“, – teigė ekonomistė.
Pasak jos, mažmeninės prekybos sektoriuje pernai apyvarta taip pat paaugo apie 4 proc. atmetus kainų įtaką.
„Šiemet kainų augimas paspartės maždaug 2,6 proc. Tam įtaką darys padidėję akcizai alkoholiui, degalams, rūkalams, o kartu – išaugęs vartojimas“, – sakė ekonomistė.
Apie tai, kokią įtaką visa tai turės prekybos sektoriui, – pokalbis su bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininku Dainiumi Dunduliu.
– Šiemet nuo sausio minimali mėnesinė alga (MMA) sieks 1038 eurus, arba bus 114 eurų didesnė nei pernai. Vienas prekybos tinklų suskubo pranešti, kad didina 2025-iesiems numatytą algų fondą, ir darbuotojų algos vidutiniškai padidės 10 proc. O gal didinti algas tinklus verčia ir konkurencija dėl darbuotojų?
– Manau, kad didžiausią įtaką tokiems sprendimams daro bendra situacija rinkoje. MMA pakilo, ir daugeliui prekybininkų pagal naująjį MMA tarifą neužtenka pernai buvusio algų fondo, kuris turi būti padidintas nepaisant skambių pranešimų.
Yra bendrovių, valdančių prekybos tinklus, kuriose visų darbuotojų algų 25 proc. kvantilis (25 proc. mažiausią atlygį gaunančių ir visą mėnesį išdirbusių darbuotojų užmokesčio vidurkis) nesiekia šių metų nustatyto minimumo.
Tai reiškia, kad tokios bendrovės privalės mokėti didesnę algą bent ketvirčiui visų savo darbuotojų, antraip joms grėstų nusižengti.
Mūsų situacija kitokia. Bendrovėje „Norfos mažmena“ atlyginimų mediana – skaičius, liudijantis, kokią iš tiesų algą gauna visą mėnesį išdirbę darbuotojai, yra apie 1800–1900 eurų neatskaičius mokesčių, o įmonės 25 proc. kvantilis yra aukštesnis nei naujas MMA.
Mes algas nuolat keliame ne dėl to, kad didėja MMA, o dėl to, kad vykdome įmonės efektyvumo politiką.
– Kai kurios prekybos tinklus valdančios bendrovės darbuotojus motyvuoja suteikdamos papildomą sveikatos draudimą. Ar „Norfa“ daro tą patį?
– Mes turime kitų motyvavimo priemonių, tačiau geriausia yra sudaryti sąlygas žmonėms užsidirbti gerą atlyginimą, kad jie įsigytų tai, ko reikia labiausiai.
Apskritai gana skeptiškai vertinu daugumą skatinimo priemonių, nes už jas nėra sumokamos socialinio draudimo įmokos, o tai reiškia, kad nekaupiamos lėšos pensijai. Dažnai tai tiesiog būdas, naudojamas mokesčiams išvengti.
– Prognozuojama, kad per šiuos metus atlyginimai dar padidės 10–15 proc., ir tai, anot ekonomistų, yra retenybė ES valstybėse. Užsimenama ir apie tai, kad nuo 2004-ųjų algos pamažu kyla tik pas mus ir Lenkijoje. Ką liudija „Norfos“ algų dinamika?
– Ekonomistai teisūs, bet derėtų nepamiršti ir to, kokia prieš dvidešimt metų buvo minimali bazinė mėnesio alga. Tuo metu ji sudarė 500 litų, arba apie 145 eurus pagal tuometį valiutų kursą.
Palyginti su kitomis ES šalimis, algos Lietuvoje buvo labai mažos. Visą tą laiką vijomės Vakarų Europą ir šiuo metu pagal vidutinį atlyginimą esame maždaug greta Italijos bei Ispanijos. Jeigu algos šiemet pas mus pakils dešimtadaliu, gali būti, kad jos taps tokios pat kaip minėtose valstybėse.
Manau, kad, vertinant sukuriamą BVP, tai jau turėtų būti riba. Toliau arba turi didėti BVP dalis, tenkanti vienam dirbančiajam, arba algų augimas sustos.
Ir dar vienas niuansas: atlyginimų statistika, kurią stebime, pateikiama kartu su viešajame sektoriuje dirbančiųjų algomis, o joms labai daug skolinama lėšų. Viešasis administravimo sektorius BVP juk nesukuria.
– Pramonininkai būgštauja, kad pasikeitus valdžiai nežinia, kokios tikėtis mokesčių politikos. Ar įžvelgtumėte grėsmių?
– Svarbiausias akcentas – didinant mokesčius svarbu informuoti visuomenę, kam bus naudojami pinigai, kurie pasieks valstybės biudžetą. Jeigu tai būtų daroma – nurodomas tikslas, tuomet ir visuomenė bei verslas lengviau priimtų žinias apie laukiančius pokyčius.
Dabar mokesčiai padidinami be jokios demokratijos – primetant valdžios valią, o surinkti pinigai pradingsta valstybės ižde. Todėl ir yra susidaręs neigiamas požiūris į tokius sprendimus.
Jeigu verslas matytų, kad mokesčių lėšos pagerina visų šalies žmonių gerovę, mokesčių pokyčiai būtų priimami lengviau.
Šiuo metu vyksta pokalbiai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo. Sakau atvirai: nenoriu, kad jis apskritai būtų judinamas, nes sąlygos jau suformuotos, visi esame prie jo įpratę. Nederėtų pamiršti, kad keičiant bet kurį iš mokesčių kartu keičiasi ir jų administravimas. Tokie kaitaliojimai išprovokuoja žmogiškąsias klaidas, tarp jų ir buhalterinės apskaitos, o už tas klaidas vėliau yra baudžiama.
Tarifai dažnai yra keičiami, ir kiekvienai tai darančiai institucijai atrodo, kad apie pokyčius visi privalo žinoti. Bet mes, prekybininkai, turime reikalų kone su 60 įvairių kontroliuojančių instituciją ir tuos pokyčius turime sugaudyti.
Tarifai kartais nedaug padidina mokėtinas pinigų sumas, bet administravimą tikrai smarkiai apsunkina.
– Lietuva pagal BVP augimą pernai lenkė daugumą ES šalių. Tai pramonės įmonių nuopelnas, o jų atstovai nuolat akcentuoja, kad svarbu išlaikyti santykį tarp darbo našumo ir gaminių kainų. Kaip tai paliečia prekybos sektorių – ar jame apskritai dar įmanoma padidinti našumą?
– Didesniam darbo našumui, kaip ir efektyvesnei veiklai, nėra ribų. Galimybių pokyčiams visada atsiranda, nes prireikia automatizuoti, robotizuoti tai vieną, tai kitą procesą.
Jeigu nesugebama to padaryti, ir nesvarbu, ar tai būtų gamybos, ar prekybos sektorius, tuomet kyla produktų savikaina, o kartu ir jų pardavimo kaina. Vadinasi, prarandamas konkurencingumas, o tai ilgainiui gali stumtelėti bankroto link.
Konkurentai vieni kitus spaudžia, nesvarbu, ar tai būtų mėsos perdirbimo įmonės, ar duonos kepyklos, ar prekybos tinklai. Jeigu kuris nors imasi pokyčių, kurie sumažina sąnaudas, jo pranašumas padidėja.
Mes, prekybos tinklai, pirkėjų prisikviesti galime kuo palankesnėmis prekių kainomis.
– Nuo sausio padidėjo akcizai ne tik tabakui ir alkoholiui, bet ir degalams: benzinas brango 5,2 proc., dyzelinas – 10,3 proc. Ar pastarųjų brangimas padarys poveikį prekių kainoms?
– Akcizas paaugino degalų kainas, bet dažnai pamirštama, kad realus pabrangimas yra didesnis nei nurodyti procentai, nes prie kiekvieno paaugusio mokesčio dar reikia pridėti ir 21 proc. PVM.
Transporto versle tai padidins logistikos paslaugų kainas, bet produktų kainų būtent dėl šios priežasties kelti tikrai nereikės. Šalies mastu atstumai nėra dideli, tad tarptautinis transportas tiesiog vengs lietuviškų degalinių ir degalų bakus prisipildys užsienyje.
– ECB pamažu mažina bazines palūkanas. Teigiama, kad jos nusileis iki 2 proc. ar dar žemiau. Tai, tikėtina, padidins ir vartojimą. Kokios dar įtakos tai gali turėti prekybos sektoriui?
– Jeigu vartojimas padidėja, padidėja ir apyvarta, automatiškai persiskirsto sąnaudos ir atsiranda galimybė pamažinti prekių antkainius.
Bet dažniausiai mažėjant palūkanoms į rinką išleidžiama ir daugiau pinigų, o tai didina infliaciją. Atrodytų, antkainius būtų galima mažinti, bet kai pinigų rinkoje padaugėja, jų vertė sumažėja.
Įtariu, kad pinigų kiekį Lietuvoje pastaruoju metu pradėta didinti. Tai liudija skolinimasis – Lietuva skolinasi kone 6 mlrd. eurų ir jie bus įlieti į ekonomiką.
