Bet aišku, kad kalba sukasi apie pelno, gyventojų pajamų (GPM), visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, galbūt tam tikras pridėtinės vertės mokesčio (PVM) korekcijas, verslo liudijimus. Turbūt bus grįžtama ir prie tos individualios veiklos, apie ką šnekėjo ankstesnė Vyriausybė.
Išsamiau šia tema „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo socialdemokratė, Seimo socialių reikalų ir darbo komiteto Jūratė Zailskienė, liberalas Eugenijus Gentvilas, Seimo narys, demokratas Linas Kukuraitis, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
„Ko siekia socialdemokratai ir Vyriausybė? Ir jeigu kažką darytų su mokesčiais – koks to tikslas?“, – laidą vedęs Aurimas Perednis paklausė J.Zailskienės.
J.Zailskienė: Pagrindinis tikslas kaip ir visų valdžių – subalansuoti biudžetą ir kad jautriausia gyventojų grupė nesijaustų nepatogiai, su valstybės pagalba gyventų oriai. Bet natūralu, kad kalbama ir apie kariuomenei, gynybai skirta didesnį finansavimą, todėl kažkokių pokyčių tikrai bus.
Bet, kaip ir premjeras pasakė, ir finansų ministras kalbėjo, apie reformą tikrai nešnekame ir jos nebus, bet tam tikrų pokyčių numatoma. Kokie jie tiksliai bus, paaiškės po konsultacijų su verslo partneriais, su verslo asociacijomis.
Natūralu, darant pokyčius visada vieni būna labiau patenkinti, kiti – labai nepatenkinti. Vyriausybės ir Seimo tikslas – surasti aukso vidurį, kad tie, kuriems reikia pagalbos, jaustųsi oriai gyvendami mūsų valstybėje, ir kad verslo pusė, kuri yra pamatinė valstybės atrama, nesijaustų nuskriausta.
– Eugenijau, kaip suprantate, kas bus daroma su mokesčiais?
E.Gentvilas: Lygiai prieš ketverius metus, 2021-ųjų sausį sudaryta mokesčių koncepcijos kūrimo komisija prie Finansų ministerijos. Iš to nebuvo nieko.
Apibrėžtai šnekėti, ko dabar galima tikėtis, sudėtinga, nes vėl gali nieko nebūti. Tuo labiau, kad valdančiosios daugumos vieni partneriai sako, šiais metais neturi būti nieko daroma, kiti siūlo, pokyčių reikia imtis jau šiemet.
Mano manymu, pasiųstas signalas, kalbantis apie tai, kaip apmokestinti vištą, kuri deda auksinius kiaušinius: didžiąją dalį mokesčių sumoka vidurinioji klasė, ir štai pasigirdo kalbos, kad gal reikėtų padidinti įmonių pelno mokestį.
Priminsiu, prieš rinkimus socialdemokratai sakė, kad šį mokestį reikėtų padidinti ne 1, o 5 proc. – nuo 15 iki 20 proc. Kita vertus, nedrįstu statyti, kad tai jau galutinės išvados.
Natūralu, kad kairiojo centro koalicija labiau kėsinsis į darbdavių, turtingesnių žmonių sluoksnį.
Juos papildomai apmokestinus jie nenuskurs, tačiau gali perkelti savo veiklą į kitą šalį, kad nenuskurstų dar labiau. Lietuva gali likti su ilga nosimis – štai kur pavojus.
Tuo nei stebiuosi, nei piktinuosi – bandau išskaityti, ką jie planuoja.
Racionalus gali būti nuskambėjęs visuotinis NT apmokestinimas. Jeigu visuotinis NT mokestis kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje eitų į savivaldybių biudžetus, galima būtų diskutuoti, kokiomis proporcijomis jį reikėtų pas mus taikyti, progresyviai ar ne. Diskutuoti apie galimą visuotinį NT apmokestinimą turbūt yra prasmės, o progresyvumas pirmiausiai galėtų pasireikšti tuo, kad pirmasis NT objektas galėtų būti neapmokestinimas, jei jis nėra milijoninės vertės.
Nes tai, kas yra šiuo metu, arba ką bandė sukonstruoti Gintarė Skaistė (buvusi finansų ministrė – red. past.), mano manymu, nėra teisinga: pasiekei 150 tūkst. eurų ir jau nebesvarbu – tai pirmas, antras ar penktas tavo turtas – mokestį pradedi mokėti. O jei jis vertas 149 tūkst. eurų – nemoki. NT išskaido per gimines, pažįstamus ir taip išvengia mokėjimų – reikėtų, kad to neteisingumo neliktų, kad niekas negalėtų pabėgti.
– Jūrate, ar teisingai suprantu, kad kišenė, į kurią bandoma kišti ranką, yra turtingesnės visuomenės dalies?
J.Zailskienė: Dėl turto mokesčio kažkokie pokyčiai bus. Diskusijų apie tai tikrai bus, nes savivaldybių savarankiškumą irgi reikia didinti ir mokesčių patekimas į savivaldybių biudžetą būtų prasmingas. Bet jokių sprendimų dar nėra.
Socialdemokratai yra prieš PVM didinimą, todėl, kad tada kiekvienas žmogus – ir gaunantis ir pačias mažiausias pajamas – tikrai pajus gyvenimo pablogėjimą. PVM didinimo nesvarstome.
NT mokesčio bent jau tokio, koks buvo apskaičiuojant medianas, tikrai nebus svarstoma.
Kadangi ministerijos pradės rengti priemonių planus, sausį prasidės konsultacijos ir su verslo asociacijomis – viskas bus surašyta Vyriausybės programos priemonių plane.
– Pavasario sesija bus mokesčių pakeitimų sesija?
J.Zailskienė: Nebūčiau tokia tikra, bet kas žino.
– Eugenijau, ar šį kartą socialdemokratams gali būti lengviau, nei buvo konservatoriams prieš metus?
E.Gentvilas: Gali, nes jų politinė dauguma didesnė.
Linkėčiau neskubėti daryti pokyčių per pirmąjį pusmetį. Prieš rinkimus esu išsakęs poziciją: nuo sausio 1 d. įsigaliojo kai kurie mokesčių pakeitimai. Nepulkime strimgalviais daryti naujos mokesčių reformos ar esminių pakeitimų. Jeigu įmanoma, gyvenkime su esamais mokesčiais.
Nedrįstu kalbėti liberalų vardu, bet savo vardu sakau: pozityviai žiūrėtumėme į kai kurios pasamprotavimus, jeigu būtų diskutuojama. Bet bandant staigiai priimti sprendimus paprastai kyla reakcija – spręskite be mūsų. Tikiu, kad galima susitarti, jeigu nebus verčiamasi strimgalviais.
Valstybės gyvenimas šiems metams užtikrintas – tą biudžetą paruošė nueinanti Vyriausybė, bet pritarė naujai atėjusi Vyriausybė.
J.Zailskienė: Mes kalbame ir apie kapitalo, ir apie turto, ir apie pelno mokesčius, bet viskas tėra svarstymo stadijose ir sprendimai tikrai dar nepriimti.
E.Gentvilas: Prisimenu prieš tris dešimtmečius žmonių gūžčiojimą pečiais – kas tas PVM? Bet jis padėjo išspręsti labai daug socialinių problemų. Kai žmonės klausia, kodėl reikia apmokestinti būstą, už kurį jau sumokėta, palyginimui pasakysiu: itin prabangaus turto apmokestinimui žmonės pritaria, nors perkant „Ferrari“ mokesčiai irgi jau sumokėti.
Norint visiems užtikrinti gerovės valstybę ir visiems užtikrinti aukščiausius pragyvenimo standartus, mokesčiai didinami visame pasaulyje.
– Jūrate, jūsų akimis, ko tikėtis dėl verslo liudijimų ir individualios veiklos?
J.Zailskienė: Tai tikrai bus peržiūrima. Žmonių reakcija, požiūris yra barometras politikams, ką daryti ir ko nedaryti. Bet individualaus verslo liudijimai iškreipia rinką. Tai irgi faktas.
Labai svarbu, kad su verslo liudijimu dirbantys žmonės užsitikrintų savo ateitį, senatvę.
E.Gentvilas: Visada mes, liberalai, sakydavome: pirmiausia turime paskatinti žmogų, kuris nieko neprašo iš valstybės, o sutinka susikurti savo darbo vietą. Todėl manau, kad liberalioje ekonomikoje labai turime saugoti tuos, kurie nieko neprašo iš valstybės.
Jei perlenksime lazdą, jie nusispjaus ir pradės prašyti bedarbio pašalpos.
Ypač atsargiai žiūrime į peržiūras, kurios buvo projektuojamos ir kurios gali būti planuojamos individualios veiklos papildomo apmokestinimo atžvilgiu. Pasistenkime neperlenkti lazdos.
– Linai, kaip vertinate socialdemokratų zondavimą dėl mokesčių? Ar palaikytumėte, jei kažką sukurptų pavasario sesijoje?
L.Kukuraitis: Norisi neerzinti žmonių. Man atrodo, bet kokie zondavimai būtent tą ir daro.
Šiuo atveju reikia tikrai daryti tai, kas numatyta Vyriausybės programoje, o ten kalbama tik apie labai didelių pajamų suminį apmokestinimą. Tam principui koalicija pritarusi – laukiame sprendimo iš Finansų ministerijos.
Sutarta, kad Finansų ministerija pasiūlys tam tikrus sprendimus, koaliciniai partneriai surastume sutarimus, o Finansų ministerija juos realizuotų per įstatymų parengimą.
Įsivaizduoju, kad Finansų ministras turi savo darbotvarkę ir turbūt norės ją pasiūlyti, nes mato, kur galima surinkti daugiau lėšų: mūsų biudžetas mažas, pastaruosius kelis biudžetus skolinomės milijardus savo kasdieninėms išlaidoms. Taip neturėtų būti.
Suprantu Finansų ministrą, kad jis ieško sprendimų, bet tai turėtų būti daroma koaliciniame formate. Tai neturi būti daroma iš karto su visuomene. Kitu atveju turėsime tada tą pačią situaciją, kuri buvo praėjusią kadenciją, kai niekas nebuvo priimta, kai Finansų ministerija žaidė savo žaidimą.
Kol kas politinis sutarimas yra tik dėl didžiųjų pajamų bei PVM lengvatos vaisiams ir daržovėms.
– Sigitai, buvote prie stalo su Finansų ministru. Papasakokite, kokia vyravo atmosfera ir ką jie kalbėjo apie mokesčius? Kokia jūsų pozicija?
S.Gailiūnas: Džiaugiuosi, kad atmosfera pakankamai dalykiška, kad Vyriausybė bando įsiklausyti į verslo lūkesčius.
Mes prieš pelno mokesčio didinimą, prieš progresinius mokesčius. Pirmiausia turime galvoti apie investicijas Lietuvoje. Tokiais žingsniais investicijas stabdome. Kaip tik siūlome šių mokesčių ne judinti, o – priešingai – kalbėti apie PVM didinimą. Tai – lengviausiai administruojamas ir tikriausiai didžiausią efektą galintis biudžetui atnešti mokestis.
Yra ir kitų klausimų. Gynybos pramonės Lietuvos įmonės su savo produktais labai sunkiai skinasi kelius į Krašto apsaugos ministeriją. Turime puikių įmonių, kurios galėtų pagaminti ne tik atskiras dalis, bet ir ištisus gaminius, pavyzdžiui, Baltijos laivų statykla galėtų pastatyti karinius laivus.
Kiekvienas gaminys į Lietuvos biudžetą sugrąžintų iki 40 proc. lėšų. Tai – didžiuliai pinigai, tik reikia geranoriškų Vyriausybės sprendimų ir geranoriško požiūrio į verslą.
L.Kukuraitis: Vyriausybės programoje numatytos įvairiausios priemonės mokestinės verslo aplinkos gerinimui, kad verslas kiek galima efektyviau darbuotųsi ir norėtų investuoti mūsų šalyje.
Paskaičiuota, kad patys turtingiausi gyventojai, skaičiuojant procentiškai, GPM sumoka mažiau nei vidurinė klasė.
– Sigitai, ar turtingiausi žmonės, jūsų nuomone, pakankamai prisideda prie valstybės vystymo, socialinės atskirties mažinimo?
S.Gailiūnas: Kalbame apie investicinę aplinką – našumas Lietuvoje mažas, verslininkai vis tiek investuoja savo pinigus. Didelė dalis pajamų nukreipiama į investicijas. Turint omeny, kokia ekonominė situacija Europoje, laikas – ne pats geriausias. Turime jį išnaudoti – padaryti kiek galima palankesnes sąlygas, kad investuotojai norėtų čia perkelti savo gamybą. Dabar kiekviena šalis konkuruoja tarpusavyje – net ir Europos šalys tarpusavyje.
Nors laikinai Lietuvoje sudarykime palankiausias sąlygas, kad čia norėtų verslininkai investuoti. Kai pasieksime aukštesnį lygį, didinkime mokesčius, bet kol kas turime pasivyti išsivysčiusias šalis.
– Linai, tai būtų investicijoms peilis?
L.Kukuraitis: Man atrodo, kad Vyriausybės programoje numatytos lengvatinės pelno mokesčio tarifo priemonės – būdas pritraukti investicijas. Yra numatyta priemonių, kaip investicijas pritraukti ir išlaikyti.
Kalbame nebūtinai apie verslininkus kaip turtingiausius žmones – tarp jų yra ir dirbančiųjų pagal individualią veiklą. Vidurinė klasė daugiausia dirba pagal samdomą darbą, o čia GPM tarifas – 20 proc., kai kiti tarifai po 15 proc. ir dar neapskaitoma dalis pajamų. Turtingieji nenukentėtų, jei kiek daugiau prisidėtų.
Mūsų pajamų nelygybė pagal Europos rodiklius pati didžiausia – mus lenkia tik Bulgarija. Kuo nelygybė didesnė, tuo destruktyvesnės išeigos. Kiek didesnio solidarumo tikrai galime pasiekti.
S.Gailiūnas: Prie nelygybės labai prisideda mūsų regioninė politika. Jai reikėtų skirti dėmesį, jos vystymui, švietimo sistemai. O sąlygos visiems sudaromos vienodos – imtis verslo gali bet kas.
