Lietuvoje šiandien dirba rekordinis žmonių skaičius, tačiau į pensiją pernai išėjo daugiau naujų žmonių, negu į darbo rinką atėjo jaunų.
O pagal nedarbo lygį Europos Sąjungoje (ES) pernai rikiavomės septintoje vietoje.
Nemažas ir laisvų darbo vietų skaičius – pastarasis siekia 30 tūkstančių.
Kaip šie skaičiai atrodo žvelgiant iš praktinės pusės?
Ragina pratintis prie naujos realybės
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovė Aurelija Maldutytė „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ teigė, jog ypatingų pokyčių darbo rinkoje darbdaviai šiuo metu nepastebi.
„Tikrai dar neatėjo tas laikotarpis, kai darbdavys įgauna didesnes derybines galias arba, kai yra didelis darbuotojų pasirinkimas.
Matome, kad rinka iš tiesų dar labai badauja, tikrai darbuotojų trūksta. Kuo toliau, tuo labiau trūksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – atsiranda vis daugiau pozicijų, kurių lietuviai nenori dirbti dėl sunkaus fizinio darbo, galbūt dėl to, kad jis yra monotoniškas ar neįdomus“, – teigė A.Maldutytė.
Tiesa, yra ir tokių atvejų, kai pats darbo pobūdis žmogui tinkamas, tačiau siūloma darbo vieta – kitame mieste. Ką daryti tuomet?
„Kai girdžiu prieštaraujančius, kad kažkas darbų ir neranda, visada sakau – žiūrėkime į regionus. Kartais tokius nelygumus irgi matome. Kai kuriose vietose gal ir būtų vienas kitas darbuotojas, bet dėl to įmonės negali savo padalinio kelti. Tai visada darbuotojus kviečiame pagalvoti apie persikėlimo galimybę, kur yra daugiau darbų“, – išeitį įvardijo pašnekovė.
Ji mano, kad nereikėtų atsisakyti galimybės pagalvoti apie gyvenimą kitoje savivaldybėje, jei ten sau galima susikurti didesnę gerovę.
„JAV yra labai įprasta iš vienos valstijos kraustytis į kitą – ten ir atstumai kokie dideli. Mums atrodo kartais sunku, ir man pačiai būtų sunku persikraustyti į kitą miestą, bet, manau, kad mes turime pratintis prie tos naujos realybės.
Mes jau praėjusiais metais davėme kol kas žodinį pasiūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pagalvoti, ar negalėtų būti remiamas, pavyzdžiui, darbuotojo persikraustymas iš vieno miesto į kitą gyventi“, – galimą pagalbos priemonę įvardijo LDK vadovė
Laukia papildomi iššūkiai
Situaciją, anot A.Maldutytės, apsunkina ir gresiantis darbuotojų iš trečiųjų šalių stygius. O labiausiai nuo darbuotojų trūkumo kenčiančios sritys – transporto, paslaugų sektorius, apdirbamoji pramonė.
„Yra daug tokių darbų, kur galėtume mielai pasitelkti net ir lietuviškai nekalbančius darbuotojus, kur ta kalba kol kas nereikalinga, jei yra tiesioginiai vadovai, kurie gali su jais susikalbėti tam tikra kalba“, – sakė LDK vadovė.
Situacijos įsivaizdavimui ji pateikė praėjusių metų duomenis. 2024 metais buvo įdarbinta apie 70 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau besidarbuojančių šioje rinkoje skaičius padidėjo tik 10 tūkst. Tai, anot A.Maldutytės, reiškia, jog daugiausia buvo įdarbinti tie, kurie pakeitė prieš tai buvusius darbuotojus.
„Žmonės, kuriems trūksta pinigų, kurie gyvena vargingesnėse ekonomikose, į Lietuvą atvažiuoja nusiteikę padirbėti tam tikrą laiką, užsidirbti ir grįžti į savo šalį toliau gyventi“, – sakė ji.
Tačiau negailima kritikos ir praėjusios kadencijos politikams – pastebima, jog nuėjusios valdžios migracijos politika labiau buvo nukreipta į darbuotojus, nors į šalį dirbti atvykstantys užsieniečiai nėra problema.
„Ne to mes bijome. Mes bijome kitokių kultūrų, radikalų, pabėgėlių, kurie nedirbs, ir panašių situacijų.
Darbo migracija yra labai reikalinga ir turi būti sąžiningai, protingai suvaldyta. Ne ribojant, o kontroliuojant atvykusius, žinant nuo pirmojo žingsnio į Lietuvą įžengimo – kur yra užsienietis, ką jis daro, kur gyvena, kas jį pasikvietė“, – nuomone dalijosi LDK vadovė.
Pašnekovė neslėpė lūkesčio, kad ši valdžia imsis naujų priemonių ir peržiūrės sudėtingus užsieniečių įdarbinimo procesus.
„Jei mes norime auginti ekonomiką, nežiūrint į tai, kad pagrindinė visų kryptis yra aukštosios technologijos, inovacijos, didelė pridėtinė vertė, reikia neužmiršti, kad visi žmonės valgom, einam į tualetą ir mums reikalingi įvairiausi darbuotojai.
Tikrai nesame už tai, kad būtų tokia masinė migracija, jog mes būtumėm vieniši lietuviai tarp svetimų mūsų šalyje. Būtent dėl to mes norime kalbėtis, koks būtų geriausias variantas“, – mintimis dalijosi A.Maldutytė.
