Pokyčiai į parlamentą nešami pernai pranešus apie stringantį milijardų vertės Taivano puslaidininkių gamyklų Lietuvoje projektą, kurį vysto aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“.
Investicijų įstatymą Seimui pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), jam praeitą savaitę jau pritarė Vyriausybė. Siūlymai antradienį priimti bendru sutarimu, toliau juos svarstys Ekonomikos komitetas, sugrįžti į posėdžių salę jie turėtų pavasarį.
Pakeitus tvarką, dabar galiojantį 5 metų investicijų projekto terminą pratęsti bus galima esant išimtinėms sąlygoms.
Tokiais atvejais investuotojas turėtų įrodyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ir jų pareigūnai laiku nevykdė jiems nustatytų funkcijų, buvo kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo investuotojo valios ir kurios turėjo įtakos įsipareigojimo nevykdymui – embargas, nepaprastosios padėties įvedimas, ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas ar kitos.
Projektą teikęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sakė, pokyčiai gerins vidaus ir užsienio investicijų pritraukimą, šalies konkurencingumą.
„Vienas iš esminių kriterijų renkantis, kur įgyvendinti investicijas mūsų regione, yra iš esmės arba gerai išvystyta infrastruktūra, arba greiti sprendimai ir galimybės sparčiai įgyvendinti savo investicinį projektą“, – Seimo tribūnoje kalbėjo ministras.
Anot jo, nuo 2021 m. sausio Seime priėmus „žaliojo koridoriaus“ įstatymų pakeitimus, pasirašyta 18 sutarčių dėl stambių investicinių projektų.
Juos įgyvendinant, Lietuvoje turėtų būti sukurta daugiau kaip 4,9 tūkst. darbo vietų ir pritraukta daugiau negu 1,51 mlrd. eurų investicijų.
Daliai stambių apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektų taikomas nulinis pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui. Tokių projektų vystytojas su Vyriausybe turi sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, kuri suteikia valstybei svarbaus projekto statusą.
ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys skelbė, jog vystant 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko statybas Liepkalnyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų biurokratinių iššūkių bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Be to, kritikos sulaukė ir „Via Lietuva“, neleidusi kloti inžinerinių tinklų kelių apsaugos zonoje.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ vėliau tvirtino, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A.Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A.Paukštys teigė „nelaidojantis vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti, o statybos galėtų būti baigtos iki 2032 m.
