„Kalbame maždaug apie sausio mėnesį, vasario pradžioj – tai yra tokie terminai, kai mes turėtume visapusišką informaciją apie patį projektą. (…) Kadangi paties terminai aukciono sudėlioti taip, kad dokumentai pareiškėjų turėtų būti sudėlioti iki kovo 18 d., tai akivaizdu, kad, jeigu būtų kažkokie pokyčiai, mes juos turėtume indikuoti viešai vasario mėnesį“, – žurnalistams Seime prieš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdį sakė ministras.
„Ta analizė, be abejo, reikalauja šiek tiek laiko ir nemažai pastangų, nes yra kelios dedamosios – tiek elektros energijos kaina rinkoje, tiek Lietuvos elektros energijos suvartojimo prognozės ir kiti parametrai“, – tikino Ž.Vaičiūnas.
Apie tai, kad antrojo jūros vėjo parko sąlygos šiuo metu peržiūrimos, vertinant aukciono finansinę naudą ir kaštus, galimybes sąlygas koreguoti arba konkursą stabdyti, ministras kalbėjo dar praėjusią savaitę.
Tarp faktorių vertinant vėjo parko projektą Ž.Vaičiūnas įvardijo ir saugumą, pastaruoju metu padidėjus kabelių nutraukimo incidentų skaičiui Baltijos jūroje.
„Tai nėra turbūt pagrindinis faktorius, nes saugumas gali būti užtikrinamas, tai yra šiek tiek lengviau apsaugoma infrastruktūra nei jūriniai kabeliai, nes jie yra tiesiog arčiau kranto ir konkrečioje teritorijoje. Bet akivaizdu, kad tokia infrastruktūra ir Europoje, ir pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio ir bet kokiu atveju tokie parkai turi būti saugomi“, – akcentavo ministras.
Politikas antradienį pakartojo, kad atlikus analizę įmanomi įvairūs antrojo jūrinio vėjo parko aukciono scenarijai, tarp jų – ir radikalūs, projektą tęsiant be pokyčių ar iš viso stabdant, taip pat tarpinis scenarijus, kai būtų tik padaryta pakeitimų esamame projekte.
„Manyčiau, didžiausia tikimybė yra tas vidurinysis kelias, žiūrėsime, kokie yra argumentai už ir prieš“, – pabrėžė Ž.Vaičiūnas.
Visgi, anot ministro, yra nemaža jūrinio vėjo parkų atšaukimo praktika – pavyzdžiui, projektą neseniai sustabdė Švedija.
Apie partnerių „Nemuno aušros“ spaudimą: parko projektas yra mano politinė atsakomybė
Su ministrą delegavusiais „demokratais“ Seime koaliciją sudariusios „Nemuno aušros“ atstovams nuolat keliant siūlymus stabdyti jūrinio vėjo parko projektus, TS-LKD atstovai frakcijos posėdyje ministro klausė, ar jis nejaučiantis partnerių spaudimo priimti konkrečius sprendimus.
„Be abejo, šitas projektas yra tokios tęstinės politinės atsakomybės, turint mintyje, kad jis buvo pradėtas buvusios Vyriausybės laikotarpiu. (…) Dėl paties (aukciono – ELTA) nugalėtojo ir visų susitarimų politinė atsakomybė bus ir mano, todėl tokie vertinimai yra reikalingi“, – atsakydamas į klausimus pažymėjo Ž.Vaičiūnas.
„Seime tos diskusijos vyks ir toliau, ir įvykus aukcionui. „Demokratai“ turi tam tikrą kainą tokių dalykų, bet, (…) kaip Vyriausybės narys, tuos dalykus, kuriuos fiksuosime, ir tęsime“, – konservatoriams kalbėjo ministras.
Ministras pridūrė, kad nėra neigiamas papildomos elektros generacijos poreikis, tačiau projekto ateitis priklauso nuo to, kokius kaštus gyventojams reikės sumokėti per Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainą, kuri įskaičiuojama į galutines elektros sąskaitas.
Premjeras: aiškinsimės, kam atiteks našta už brangesnę elektrą
Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui paskelbus, kad antrasis 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursas yra peržiūrimas ir gali būti sustabdytas, priklausomai nuo jo ekonominės naudos, premjeras Gintautas Paluckas sako nemanantis, kad Vyriausybė mėgina sąmoningai stabdyti šio projekto plėtrą.
„Šiandien svarbu išsiaiškinti, kas mokės už papildomus kaštus, nes jūrinė kilovatvalandė kainuos tikrai daugiau. Ar tai bus viešųjų interesų atitinkančių paslaugų įkainis, kur bus paskirstytas pagal kilovatvalandės kainą visiems Lietuvos vartotojams, ar tai bus iš valstybės energetikos įmonių pelnų. Reikės apsispręsti“, – antradienį žurnalistams kalbėjo G.Paluckas.
Ministras pirmininkas pažymi, kad šiuo metu ieškoma sprendimų, kurie būtų naudingi tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslo konkurencingumui. Jo teigimu – tokią pareigą turi bet kokia valdžia.
„Elektra yra brangi. Ir pageidautina, kad tos naštos nereikės nešti nei mūsų gyventojams, nei verslui, nes kitaip konkurencingumas ir mūsų asmeniniai finansai kentės“, – aiškino G.Paluckas.
„Užduoti klausimus ir skaičiuoti sąnaudas arba skaičiuoti investicinę grąžą arba sverti tam tikras sąlygas, kuriomis mėginama pritraukti investuotojus, absoliučiai visada yra sveika, ir tai turi daryti bet kuri valdžia“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad konkursas antrojo vėjo parko rangovui atrinkti paskelbtas pernai lapkritį, baigtis turėtų šių metų vasarą. Pirmąjį 700 MW galios parko konkursą 2023 m. laimėjo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ bendrovė „Ignitis Renewables“,
Antrojo aukciono sąlygas Seimas supaprastino – leido jį laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Jūrinio vėjo parko aukcioną vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.
Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
