„Finansinės drausmės mes turime laikytis visada. (…) Su Komisija bus deramasi dėl ilgesnio laikotarpio – mes privalome iki balandžio pabaigos pateikti savo fiskalinio stabilumo planą Europos Komisijai ir po to susiderėti. Ir ten bus nustatoma trajektorija mūsų viešųjų išlaidų augimo, atitinkamai deficito, ir tokia trajektorija, kuri garantuotų finansuojant visas išlaidas“, – LRT radijui antradienį sakė R.Šadžius.
Ministras pažymėjo, jog skolinantis bus siekiama išlaikyti fiskalinį šalies stabilumą, o ilgesniu laikotarpiu – ir 3 proc. biudžeto deficitą, nustatytą pagal Mastrichto kriterijus.
R.Šadžius pridūrė, jog skolintis krašto apsaugai būtų galima tikslingai – siekiant laiku sumokėti avansus už karinę įrangą, kurios gamyba užtrunka.
„Gali nutikti taip, kad sumokant avansus, o čia ypač gynybos pramonei, aišku, aktualu, kad nenueisi į supermarketą ir nenusipirksi tos gynybinės įrangos, kada rinkoje yra deficitas ir galbūt kas greitesnis, tas paskui ir geresnis – susimokėti avansus dabar ir galbūt skaičiuojant tuos avansus tektų ir papildomai pasiskolinti pasaulio rinkose su sąlyga, kad vėliau iš stabilių šalies pajamų ta skola būtų grąžinta“, – tikino ministras.
Gynybos fondo ribose nuo metų pradžios 1 proc. iki 16 proc. padidinus pelno mokestį stambioms įmonėms, ministras neatmeta – šią diskusiją su verslais reikės tęsti.
„Tai vienas iš diskusijos elementų, apie tai yra, beje, su verslais šnekama. (…) Kada dar anoje Vyriausybėje buvo tarppartinis visuotinis susitarimas dėl Gynybos fondo, verslas sutiko ir geranoriškai, neužspaustas ir ne kažkaip išprovokuotas – sutiko, kad vienas procentas pelno mokesčio gali eiti į Gynybos fondą. (…) Manau, kad šitą diskusiją mums reikės ir pratęsti“, – akcentavo R.Šadžius.
ELTA primena, kad Seimas pernai priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat numatė padidinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Pagal naujosios Vyriausybės programą numatoma siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo bei atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas. Tobulinant biudžetą valstybės skolinimosi limitas buvo padidintas 800 mln. eurų.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad gynybos finansavimas gali pasiekti 4 proc. BVP.
