Bendrovė, siekdama išgauti ir naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius (naftą) Šilutės rajono savivaldybėje, prašė kompetentingų valstybės institucijų išduoti tam reikalingus dokumentus.
Ministerija priėmė sprendimą atsisakyti išduoti šį leidimą teigdama, jog didžiąją bendrovės nurodytos teritorijos ploto dalį sudaro saugomos teritorijos, teritorijos plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės, o angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos žaliuoju kursu ir Lietuvos Respublikos tikslu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių.
Ministerija taip pat teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą bendrovės nurodytoje teritorijoje yra numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą, taigi teritorijoje galbūt bus siekiama kurortinės teritorijos statuso.
Bendrovė nesutiko su ministerijos pozicija ir teigė, jog ministerija pažeidė bendrovės teisėtus lūkesčius ir diskriminavo bendrovę, taip pat vilkino atlikti veiksmus ir nepagrįstai neteikė Vyriausybei nutarimo projekto dėl leidimo išdavimo. Bendrovės teigimu, ministerija šiuo atveju nepriėmė motyvuoto atsisakymo išduoti bendrovei leidimą.
LVAT, remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Seimo priimtais teisės aktais, visų pirma pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos pasirinktas žaliasis kursas aplinkos apsaugos srityje yra nuosekli valstybės pozicija ir jos veiklos gairės, kurią patvirtinta Vyriausybės programų turinys ir Europos Sąjungos teisės raidos tendencijos.
Dėl to konstatuota, jog sprendžiant dėl ūkinės veiklos plėtros sprendimų priėmimo turi būti integruojami žaliojo kurso principai.
LVAT vertinimu, nagrinėtu atveju pareiškėjo privatus interesas išplėsti ekologiškai grėsmingą ūkinę veiką ir ją vykdyti besiribojančiame gretutiniame plote nevertintinas kaip prioritetinis ar svarbesnis negu ministerijos ir pagal jos kreipimąsi veikusių kitų valstybės institucijų užtikrinamas viešasis interesas.
Seimas ir Vyriausybė, taip pat byloje ginčytą sprendimą priėmusi ministerija gali pagal savo įgaliojimus koreguoti energetikos politiką ir naftos išgavimo, kaip ūkinės veiklos, reguliavimo prioritetus žaliojo kurso kontekste.
Dėl naftos išgavimo veiklos specifiškumo, klimato kaitos ir kitų veiksnių šios ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas, o draudimų ir leidimų santykis gali kisti.
Įvertinęs nagrinėtoje byloje susiklosčiusią situaciją ir bendrovės ginčytą ministerijos sprendimą, LVAT nenustatė, jog šiuo atveju priimant sprendimą buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, bendrovės teisės ar teisėti interesai.
Kartu byloje pažymėta, kad bendrovė turėjo rūpestingai susieti savo socialinę atsakomybę su atitinkamos gyvenamosios vietovės bendruomenės galimu nepasitenkinimu ir priešiškumu, ką byloje atskleidė asociacijos „Kintų bendruomenė“ raštas.
LVAT vertinimu, šiuo atveju ministerija tinkamai atliko Konstitucijoje įtvirtintų teisinių ir ekologinių vertybių balansavimą, deramai paisius Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiamo konstitucinio socialinės darnos imperatyvo (asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimosi kontekste), teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų (Nemuno deltos regioninis parko ir Kuršių marių biosferos poligono kontekste).
Dėl šių priežasčių byloje bendrovės argumentai buvo atmesti, o ministerijos sprendimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
