„Tikrai galiu teigti, kad duomenų priimti sprendimą, kad jis būtų tikrai efektyvus, tikrai trūko. Apie tai irgi reikia šnekėtis“, – interviu 15min.lt sakė K. Budrys.
„Matydamas vis dar plaukiojimą, tai kiek ten yra tos produkcijos ir apie ką yra šneka, matydamas praeitų metų Vyriausybės nutarimą, kuris visą eksportą į trečiąsias šalis oro transportu uždraudė, sąlyčio tarp jų ir sąsajos nematau. Duomenimis sprendimas iki galo pagrįstas nebuvo. Ir tai yra bėda“, – pabrėžė šalies diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad iki pernai gruodžio pradžios eksporto ribojimai galiojo tik žemės transportui, o buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas juos papildė, nuo šių metų sausio pradžios uždraudęs dvejopos paskirties prekes vežti oru.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Verslo atstovai tvirtino, kad gruodį priimtas sprendimas buvo skubotas, neišdiskutuotas ir netikėtai komplikavo įmonių, eksportuojančių prekes į Lietuvos partneres, pavyzdžiui, kituose žemynuose, darbą.
Naujųjų išvakarėse Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, jog ketina tikslinti buvusios Vyriausybės priimtą nutarimą, praėjusią savaitę pasiūliusi leisti eksportuoti dvejopos paskirties prekes į ES reglamentuose nustatytas trečiąsias šalis, toliau pilna apimtimi drausti logistiką sausumos transportu. Taip pat siūloma eksportuotojus įpareigoti kas mėnesį teikti informaciją apie oru eksportuotų prekių pavadinimus, kodus, kiekius, vertę, gavėjus bei galutinius naudotojus. Šiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė.
