„Jei yra apetitas rizikai, naujovės diegiamos greičiau, bet yra ir potencialo skaudžioms klaidoms. Jei norisi mažiau klaidų, tai ir naujovės ateis lėčiau. Bet tikiu, kad bet kokiu atveju ateityje bankai turės daug mažiau fizinių padalinių, ir iš viso sunkiai suprantu, kodėl jų bankams reikės.
Greičiausiai visa komunikacija vyks nuotoliu, bus pasitelkiama daug DI, kuris padės klientams gauti finansines paslaugas“, – „Freedom Holding“ biure Limasolyje, Kipre, žurnalistams iš Lietuvos kalbėjo T.Turlovas.
„Dauguma finansinių paslaugų bus visiškai automatizuotos, jų kainos bus daug mažesnės, o bankai taps daug efektyvesni kaip finansų tarpininkai ir už savo funkcijas ims daug mažiau mokesčių. Liks santykinai nedidelis skaičius bendrovių su labai gerais duomenų mokslininkais, informacinių technologijų specialistais, finansininkais.
Be to, tęsis globalizacijos tendencija. Manau, labai gerai, jog Europa turi ES projektą, nes jis iš tikrųjų moko tautas konkuruoti ir išgyventi šiame atvirų sienų pasaulyje“, – aiškino jis.
Vis tik T.Turlovas pažymėjo, kad yra tam tikrų problemų, nes besikeičiant kartoms užtrunka laiko, kol žmonės priima naujausias technologijas.
„Man atrodo, tai labiau kartų kaitos dalykas. Technologijos kuriamos greičiau, nei jas priima žmonės, tad, manau, vien dėl to visa tai truks dar kelias dešimtis metų. Nes pagal demografiją, išsilavinimo lygį, visuomenines filosofijas skiriasi, ar priėmimas greitesnis ar lėtesnis“, – sakė verslininkas.
„Taigi, pavyzdžiui, labai gerai išsilavinusių Europos valstybių gyventojai gali labai greitai reaguoti į tokią konkurenciją technologijų pagrindu. Arba jie galbūt mažiau išsilavinę, bet atviresni eksperimentams, rizikoms, tada tas pats. Tuo metu galbūt Azijos gyventojai labiau atsižvelgia į banko paslaugų kainas“, – tvirtino jis.
Verslininko manymu, kad nors šiuo metu auga protekcionizmas, tačiau ateityje vis tiek tęsis globalizacija ir jai būdingos tendencijos.
„Jei bendrovės išgyvens, joms dabar pasiseks, tai padidins išlikimo ir sėkmės tikimybę ateityje. Nes ateityje šis protekcionizmas, kuris dabar bando kaip nors atgyti, pralaimės. Nes, kaip žinote, po ilgos globalizacijos tendencijos, dėl dabartinių geopolitikos įtampų, protekcionizmas auga. Bet galiausiai globalizacija vis tiek tęsis“, – teigė T.Turlovas.
„Ir norime to ar ne, bet apsaugoti nuo to visuomenę bus sunku. Fiziniame pasaulyje galime apsaugoti sienas, bet ne skaitmeniniame. Informacija perduodama taip lengvai ir taip sunkiai kontroliuojama, taip sunku rasti pusiausvyrą ir reguliavimą“, – aiškino jis.
Dereguliacija padėtų ekonomikos konkurencingumui
T.Turlovas taip pat akcentavo, kad dėl konkurencingesnės ekonomikos kūrimo turi kuo greičiau įvykti dereguliacija, o Europa, jo manymu, yra geroje padėtyje dėl skaitmeninės bankininkystės perspektyvų.
„Galime bandyti sulėtinti tempą, bet net jei reguliuosime klasikinius žaidėjus, perreguliuosime juos siekdami apsaugoti savo nacionalinius interesus, vis tiek rinką gali sutrikdyti kažkas netikėta. Pavyzdžiui, atsiras kriptovaliuta ar kažkas tokio, ko bus beveik neįmanoma galutinai sureguliuoti“, – tvirtino verslininkas.
„Ir kuo greičiau įvyks dereguliacija, tuo galbūt greičiau bus įgyjama konkurencingesnė ekonomika, ypač jei ji turi tą potencialą. Ir Europa, mano nuomone, čia yra labai geroje padėtyje, nes ji atrodo konkurencinga, ypač iš skaitmeninės bankininkystės perspektyvos. JAV atrodo daug mažiau konkurencinga nei Europa. Daugiausia skaitmeninių bankų yra Europoje, o ne JAV, nepaisant daug didesnės rinkos“, – aiškino jis.
