Anot ministro, Vyriausybės programoje prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai – tiek vėjo, tiek saulės – tačiau už konkurencingą kainą.
„Šiuo metu jūrinio vėjo projektas vertinamas tiek Lietuvos institucijų, tiek ir tarptautinių ekspertų. Tikslas – pasižiūrėti, kokie yra jo kaštai ir kokios yra naudos. Visi scenarijai galimi – tiek projekto stabdymas, tiek projekto koregavimas, tiek projekto tęsimas be korekcijų“, – LRT radijui kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Pavasarį neįvykus pirmąkart skelbtam antrojo vėjo parko konkursui, Seimas atnaujino jo sąlygas ir leido, kad laimėtoja būtų paskelbta vienintelė aukcione dalyvavusi įmonė.
Ministras šią sąlygą dar kartą įvertino kaip „keistoką“, taip pat iškėlė mintį, kad iki pernai lapkritį pakartotinai paskelbto konkurso pabaigos valstybė turėtų derėtis dėl geresnių sąlygų.
„Svarbu, kad konkursas vyktų ne tokiu automatiniu būdu, bet konkurso pabaigoje dar būtų ir galimybė deryboms su vystytoju, tai leistų ir valstybei turėti didesnius derybinius svertus“, – tikino Ž.Vaičiūnas.
Pernai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtame konkurse taip pat įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Šiek tiek keista, kad yra nustatytos būtent kainų grindys – suprantame, kad situacija globalioje rinkoje nėra pati palankiausia, bet kainų lubos turėtų būti, dėl grindų šiek tiek abejonių yra“, – teigė Ž.Vaičiūnas.
„Suprantama, kad jūrinis vėjas paprastai pasaulyje ir Europoje plėtojamas šiek tiek kitaip nei sausumos vėjas. Ir priežastis, be abejo, yra ta, kad investuotojams reikalingos tam tikros garantijos, tam tikras rizikų valdymas, dėl to valstybės paprastai kažkiek prisideda prie tokių projektų įgyvendinimo“, – pabrėžė jis.
Tuo metu pernai gruodį dėl konkurso tolimesnės eigos neapsisprendusios Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas, „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Aidas Gedvilas tikino, kad parlamentarai dar negali tinkamai vertinti projekto, nes negavo visos reikalingos informacijos.
A.Gedvilas pridūrė, kad sprendžiant dėl projekto sąlygų „neatlikti namų darbų“ skatinant didesnę konkurenciją tarp galimų rangovų.
„Jeigu valdantieji nebūtų užsiiminėję praeitoje kadencijoje kažkokiais neaiškiais projektais, manau, laiko nebūtume praradę ir gal šiandien galėtume kalbėti visai kitoje stadijoje“, – pažymėjo naujosios valdančiosios daugumos atstovas.
Skaičiuoja galimus nuostolius
VERT taip pat nustatė 15 metų skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, investuotojui skirtumą padengtų valstybė, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.
Anksčiau įvardintas 200 mln. eurų galinčias siekti valstybės metines išlaidas už skatinimą Ž.Vaičiūnas pavadino „ekstremaliu scenarijumi“, numatančiu didelius elektros kainos svyravimus rinkoje.
„Kraštutiniu atveju tokia suma galima, bet reikia modeliuoti situaciją, kokia galėtų būti reali šio projekto įgyvendinimo konjuktūra ir kaip tai atsilieptų vartotojams“, – sakė ministras.
Tuo metu buvęs energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys pabrėžė, kad į sąlygas įtraukti valstybės skatinimo laikotarpį buvo būtina, siekiant užtikrinti pastovias vystytojo pajamas.
„Šitas schema, vadinamoji CFD (angl. contract for difference – ELTA) – nėra subsidija, tai yra schema, kuria užtikrinamos pastovios pajamos vėjo elektrinėms. Panašiai yra su branduolinėmis elektrinėmis, kurios statomos. Reikia atkreipti dėmesį, kad vėjo elektrinės savo pastovia gamyba yra artimiausios branduolinėms elektrinėms, todėl jų kainos yra milžiniškos, todėl reikalingos pastovios pajamos, kad tokie projektai galėtų atsipirkti“, – tikino D.Kreivys.
Buvęs ministras taip pat pridūrė, kad nepastačius jūrinio vėjo parkų 2030–2032 m. Lietuva nepasigamins apie 25 proc. energijos, todėl elektros kainos bus didesnės.
Politikas aiškino – atsisakius vėjo parkų projektų, Lietuvos nuostoliai bus dešimt kartų didesni nei jų statybos kaštai.
„Kuomet kalbame apie paramos schemas, minimali valstybės skatinimo suma, kuri pateikta Europos Komisijai, kurios reikės per metus, yra 48 mln., vidutinė – 94, o labiausiai pesimistinė, apie kurią ministras kalbėjo, yra 192 mln. eurų. Tačiau nuostoliai, kuriuos mes prarasime dėl to, kad nepastatysime parkų, gali siekti nuo 700 mln. iki 1,3 mlrd. per metus. Tai – realūs skaičiai“, – sakė D.Kreivys.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad VERT antrąjį konkursą paskelbė pernai lapkričio 18 d.
Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.
Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
ES valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW.
