Bylos pas kaimynus netrukdo paieškoms

Lietuvos politinę sistemą dar 2016 metais supurčiusi vadinamoji politinės korupcijos byla užversta tik praėjusių metų pabaigoje. Estai tebelaukia, kuo panaši istorija baigsis jų šalyje, o Latvijos teismuose nuosprendžio laukia „Civinity“ grupės įkūrėjas D.Jacka kartu su kitais kaltinamaisiais.

Į politinės korupcijos skandalą Estijoje įsivėlė didžiausias sparčiai augusio banko „Bigbank“ akcininkas.

2023 metų gegužę pareigūnai iškrėtė stambiausio banko akcininko Parvelo Pruunsildo namus, per kratas paėmė mobiliuosius įrenginius ir kompiuterius ir netrukus pranešė apie jam pareikštus įtarimus.

Banko „Bigbank“ filialas veikia ir Lietuvoje. Gyventojai iš jo ima paskolas, laiko indėlius, o šalies investuotojai buvo viliojami banko platinamomis obligacijomis NASDAQ biržoje.

Pernai investuotojų Lietuvoje ieškojo ir obligacijas Lietuvoje platino pastatų administravimo bendrovė „Civinity“, kurios akcininkas D.Jacka Latvijoje teisiamas už finansinius nusikaltimus.

Vien pernai „Bigbank“ obligacijas platino kelis kartus, o pritrauktos lėšos peržengė dešimtis milijonų eurų. Banko siūlomos palūkanų normos už jas – vienos didesnių, tad paklausa viršijo pasiūlą net kelis kartus.

Tačiau prospektuose apie obligacijas investuotojams nėra nė žodžio apie tai, kad stambiausias akcininkas įtariamas kyšininkavimu.

Obligacijų pirkėjus apie korupcijos skandalą bankas informavo tik išplatinęs pranešimą, kad spaudoje skelbta informacija apie šį tyrimą neatitinka tikrovės. NASDAQ biržos svetainėje jis buvo paskelbtas praėjusių metų spalio 11-ąją, likus mėnesiui iki naujos obligacijų emisijos.

„Bigbank“ tvirtino, kad nėra baudžiamosios bylos šalis, tačiau bendradarbiauja su tyrimą vykdančiomis institucijomis ir atsako į visus jų klausimus.

Priekaištų dėl to, kad nebendradarbiauja su teisėsauga, bankas sulaukė atsisakęs tyrėjams suteikti prieigą prie kai kurių duomenų. „Bigbank“ atstovai teigė, kad bankas privalo užtikrinti visapusišką trečiųjų šalių banko paslapties apsaugą, o vykdydami tyrėjų pateiktą prašymą to užtikrinti jie negalėjo.

Siekdamas įsitikinti tyrimo institucijų užklausos teisėtumu „Bigbank“ nusprendė kreiptis į teismą, kad užtikrintų teisėtą elgesį, teisinį aiškumą ir banko klientų interesų apsaugą.

Anot Estijos pareigūnų, banko akcininkas P.Pruunsildas įtariamas kyšininkavimu teikiant lengvatines paskolas Estijos politikams. Teigiama, kad politines organizacijas verslininkas dovanomis lepino ne vienus metus.

Verslininkas kaltinamas ne tiktai teikęs lengvatines paskolas politikams, bet ir rėmęs juos kitaip, daręs spaudimą Tartu mero pavaduotojui Priitui Humalui (buvęs Isamaa). Tiek verslininkas, tiek politikas priklausė tai pačiai partijai.

Banko akcininkas esą siekė, kad miestas atsisakytų pirmenybės teisės į tam tikrus nekilnojamojo turto objektus.

Šiuo metu bylą nagrinėja Tartu apygardos teismas. Kaltinime teigiama, kad eidamas Tartu vicemero pareigas P.Humalas aktyviai dalyvavo įvairiuose Tartu miesto savivaldybės susirinkimuose, kur buvo svarstomi Estijos nacionaliniam muziejui (ERM) priklausančio turto – buvusios parodų salės – pardavimo klausimai.

Dar 2017 metais buvo paskelbtas buvusios ERM parodų salės viešasis aukcionas. Tuometis viešojo administravimo ministras panaikino aukciono rezultatus ir pirmumo teisę įsigyti salę suteikė Tartu miestui.

Generalinės prokuratūros teigimu, šiuo turtu domėjosi ir P.Pruunsildas. Jis siekė, kad salė atitektų Sakalos brolijai („NVO Korp! Sakala“), kuri ir laimėjo pirmąjį aukcioną.

Kaltinime teigiama, jog P.Pruunsildas darė spaudimą vicemerui, kad Tartu miestas atsisakytų sandorio ir būtų galima surengti naują viešąjį aukcioną.

P.Pruunsildas savo tikslą pasiekė: Tartu priėmė sprendimą neįsigyti turto ir po naujo 2023 metų pavasarį vykusio aukciono salė atiteko Sakalos brolijai.

Įtarimų prispaustas P.Pruunsildas tvirtino, kad, jo žiniomis, Tartu savivaldybė nepasinaudojo pirmumo teise įsigyti pastatą, nes neturėjo tam pakankamai lėšų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad P.Humalas ir jo šeimos nariai turi paskolas iš „Bigbank“, kurio 50 procentų akcijų priklauso P.Pruunsildui.

„Aš nežinau konkrečios paskolos detalių, bet esu tikras, kad P.Humalas ją gavo rinkos sąlygomis ir moka palūkanas“, – Estijos žiniasklaidai yra sakęs P.Pruunsildas.

Skandalui įsibėgėjus ir teisėsaugos pareigūnams viešinant vis daugiau įtartinų aplinkybių Estijos politikai buvo priversti viešai teisintis dėl gautos milijonieriaus paramos, o kai kurie – net ją grąžinti.

Reaguoti į skandalą buvo priverstas ir pats Estijos premjeras – jis pareikalavo, kad banko akcininkas aiškiai atsakytų visuomenei, ar jo teikta parama politinėms organizacijomis nebuvo gerai užmaskuoti kyšiai.

Žiniasklaidai vis labiau domintis tuo, kas nutiko Estijoje, „Bigbank“ akcininkas P.Pruunsildas praėjusių metų liepą pasitraukė iš banko stebėtojų tarybos pirmininko pareigų, bet liko didžiausiu jo akcininku ir apsiribojo nedideliu pranešimu biržai.

Visai netrukus po skandalo „Bigbank“ paskelbė apie išaugusį indėlių portfelį, o praėjusių metų lapkritį pakartojo obligacijų platinimą su 8 proc. palūkanomis. Jų paklausa buvo 7 kartus didesnė, nei tikėtasi, todėl bankas pasinaudojo teise padidinti bazinę emisijos apimtį iki 5 mln. eurų vietoj iš pradžių planuotų 3 mln. eurų.

Obligacijos buvo platinamos trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Pagal įstatymus bet kuri institucija platindama obligacijas privalo nurodyti bendrovės veiklai įtaką galinčias daryti aplinkybes. Jos turi būti žinomos potencialiems investuotojams.

Finansinių įstaigų obligacijų platinimą prižiūri Lietuvos bankas.

Lietuvos banko atstovai atsakė, kad „Bigbank“ yra Estijos bankas, todėl, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, jo priežiūra bei prospekto tvirtinimo pareiga priskirta valstybės, kur įsikūręs bankas, institucijai.

„Bigbank“ nusprendus viešai siūlyti (platinti) obligacijas ir jas įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje skelbiamas Estijos priežiūros institucijos („Estonian Financial Supervision and Resolution Authority“, Estijos FSA) patvirtintas prospektas“, – teigiama Lietuvos banko atsakyme.

Lietuva, kaip priimančioji valstybė, kurioje vykdomas viešas vertybinių popierių siūlymas, nevykdo jokių papildomų priežiūros procedūrų. Taip numatyta ES teisės aktuose.

Jeigu prospekto galiojimo laikotarpiu atsiranda arba pastebimas svarbus naujas veiksnys, klaida arba netikslumas, emitento (juridinio asmens, leidžiančio arba siūlančio išleisti vertybinius popierius) buveinės valstybės institucijos turi teisę reikalauti, kad būtų patvirtintas ir paskelbtas prospekto priedas.

Prižiūrėdamas finansų rinką Lietuvos bankas vadovaujasi ES teisės ir Lietuvos teisės aktais, pagal kuriuos turi prižiūrėti finansų įstaigas, kurių buveinės valstybė yra Lietuva.

„Jeigu emitento buveinės valstybė yra ne mūsų šalis, Lietuvos bankas prižiūri, kad būtų laikomasi viešam vertybinių popierių siūlymui nustatytų reikalavimų, kai vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą Lietuvos reguliuojamoje rinkoje“, – teigiama Lietuvos banko atsakyme.

Lietuvos bankas, kaip priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, yra gavęs ir savo interneto svetainėje paskelbęs „Bigbank“ prospektus ir su jais susijusius dokumentus.

Anot Lietuvos banko, paskutinis „Bigbank“ obligacijų prospektas galiojo iki 2024 metų lapkričio 13 dienos, todėl naujos obligacijų emisijos pagal šį prospektą nebegali būti platinamos.

Lietuvos bankas nevykdo tiesioginės „Bigbank“, kaip vertybinių popierių platintojo, priežiūros. Banko atstovų teigimu, Lietuvos bankas nėra gavęs skundų iš rinkos dalyvių, kurie galėjo sukelti įtarimų dėl nepakankamo arba galimai klaidinančio informacijos atskleidimo investuotojams.

Abejonių dėl teisėsaugos akiratyje atsidūrusių įmonių obligacijų buvo kilę ir praėjusiais metais, kai apie naują obligacijų emisiją paskelbė Lietuvos pastatų priežiūros bendrovė „Civinity“.

Jos akcininkas D.Jacka Latvijoje teisiamas už galimus finansinius nusikaltimus, tarp jų ir pinigų plovimą. Rygos teisme vykstantis procesas jau artėja prie pabaigos.

Verslininkas D.Jacka kartu su šešiais fiziniais asmenimis ir dviem Latvijos įmonėmis prieš teismą stojo daugiau nei prieš dvejus metus, 2022-ųjų spalį. Nors Lietuvoje kaltinimus jis bandė neigti, nusikalstamos veikos nuslėpti nepavyko.

Anot Rygos prokuratūros, 2016–2017 metais už tariamus liftų priežiūros darbus buvo sumokėta per 2 mln. eurų, iš jų daugiau nei 1,9 mln. eurų buvo išplauti, pervedant lėšas į kitų susijusių įmonių sąskaitas.

Bylos duomenimis, viena šių bendrovių buvo „JN Lifti“, kurios pavadinimas buvo pakeistas į „CS Lifti“, o vėliau – į „AD Lifti“. Dauguma „AD Lifti“ akcijų priklausė bendrovei „Artifex Domum“, kurios valdybos pirmininkas buvo D.Jacka.

Kaltinime teigiama, kad lėšos, kurias „AD Lifti“ galimai gavo pagal fiktyvią sutartį, buvo pervestos į Vengrijos įmonės „Westamer Trade Kft“ sąskaitą.

Rygos teisme taip pat aiškinamasi, kodėl nuolat keitėsi byloje minimų bendrovių pavadinimai ir savininkai.

Su Rygos liftų priežiūros konkursu susijusioje byloje kaltinimai pareikšti septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims.

Nagrinėjant bylą Rygos teisme apklausta daugiau nei 110 liudytojų, ištirta keli tomai finansinių dokumentų.

Jeigu pasitvirtintų D.Jackai pareikšti kaltinimai, jam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų arba laisvės apribojimas iki trejų metų. Pagal Latvijos įstatymus, galimas ir turto konfiskavimas.

„Civinity“ paskelbus apie platinamas obligacijas, informacija apie Latvijoje iškeltą bylą D.Jackai buvo žinoma ir viešai prieinama visiems investuotojams.

Informacija apie kaimyninėje šalyje nagrinėjamą bylą buvo pateikta ir obligacijų platinimo informaciniame dokumente, su kuriuo galėjo susipažinti visi potencialūs investuotojai.