„Mes už Europos Sąjungos ribų eksportuojame 37 proc., tai va į Lotynų Ameriką, Pietų Aziją ir Saudo Arabiją eksportuojame trečdalį apyvartos. Nukerta mums trečdalį apyvartos ir iš tikrųjų sunku suvokti kodėl“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A.Paukštys.
„Tą ką mes turime Europoje, mes Europoje galime dirbti, bet jeigu mūsų prekės negali keliauti į Lotynų Ameriką, vadinasi, turime ten gaminti. Mes susiduriame su dilema, o kaip išsaugoti verslą, kurį tiek metų kūrei? Kodėl jį turi kažkas sunaikinti ir tik dėl to, kad kažkaip atrodo, kad mūsų prekės kažkur blogai atrodo ir kažkam nepatinka?“ – klausė jis.
„Teltonikos“ įkūrėjas sako nesuprantantis, kodėl į trečiąsias šalis draudžiama eksportuoti kai kuriuos visiškai nepavojingus produktus.
„Nesuprantu. Pavyzdžiui, interneto maršrutizatorius, kuo jis nepatinka? Jis dalina mobilų internetą visiems, bet jis negeras, jo negalima siųsti“, – nuogąstavo jis.
A.Paukštys sarkastiškai pašiepė susiklosčiusią padėtį sakydamas, kad jam kartais panašu, jog valdžia nori sąmoningai pakenkti aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrai.
„Matot, mūsų aukštųjų technologijų verslas nėra toks didelis, jeigu jo nebus, tai niekas ir nepajaus. Gyvensime iš žemės ūkio. (...) Sarkastiškai kalbu, nes tikrai labai skauda. Nesitikėjau, kad galima prieš mūsų verslą taip ilgai ir taip sistemingai kišti pagalius į ratus“, – teigė jis.
G. Paluckas eksporto apribojimus laiko „kvailyste“
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas žada, kad bus keičiamas praeitos Vyriausybės nutarimas, kuriuo nuo sausio mėnesio buvo smarkiau apribotas eksportas į trečiąsias šalis. Taip pat, anot jo, Ministrų kabinetas bendradarbiaus su Ukrainos institucijomis siekdamas apriboti bendroves, kurių komponentus naudoja Rusija.
„Niekaip nesuprantu, kaip tai susiję su sankcijomis ar kontrole. Todėl šiandien kalbame apie šį kvailysčių ištaisymą ir atsakomybės perkėlimą eksportuotojui“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda kalbėjo G.Paluckas.
„Dar galiu pasakyti, kad raštu kreipsimės į atsakingas Ukrainos institucijas, jog jei fronte būtų užtiktas vienoks ar kitoks komponentas pagamintas Lietuvoje mums būtų pateikta informacija ir būtų galima priimti sprendimus“, – aiškino jis.
Anot premjero, praeitos Vyriausybės sprendimas – nei racionalus, nei logiškas, nes juo draudžiama tik tam tikras prekes gabenti oru.
„Minimas Vyriausybės nutarimas, kuris buvo priimtas paskutinėmis praėjusios Vyriausybės gyvavimo dienomis ir nėra nei racionalus, nei logiškas. Jis nei kažką uždraudžia, nei kažką leidžia. Tiesiog kalbama apie transportavimo būdo draudimą. Tai yra negalima daryti pervežimų lėktuvu, bet galima daryti sunkvežimiu. Niekaip nesuprantu, kaip tai susiję su sankcijomis ar kontrole“, – komentavo jis.
Ministrų kabinetas turėjo svarbesnių darbų
Kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė atmeta „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjo A.Paukščio įtarimus, esą buvusi Vyriausybė sprendimu drausti dvigubos paskirties prekių eksportą kerštauja jam dėl lapkričio mėnesį paviešintos informacijos apie stringančias „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Konservatorė ironizuoja ir tikina, kad jos vedamas Ministrų kabinetas turėjo svarbesnių darbų nei kerštauti minėtam verslininkui.
„Puikybė yra didelė nuodėmė. Jeigu ponas Paukštys išties tiki, kad Vyriausybė priimdama sprendimus neturėjo daugiau ką veikti, kaip tik bandyti jam kerštauti... Priešingai – aš poną Paukštį pasikviečiau, kad būtų sprendžiami jo kabelio klausimai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė I.Šimonytė.
„Man kažkuria prasme skaudu, nemalonu ir apmaudu girdėti tokius dalykus. Bet kadangi nepagrįstų priekaištų teko girdėti ir anksčiau, tai negaliu pasakyti, kad tai mane labai stebina“, – pridūrė politikė.
ELTA primena, kad gruodžio pradžioje buvusios premjerės I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Viešojoje erdvėje šią savaitę pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.
Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.
Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.
Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė.
Perdeda pateikdami skaičius
Buvusiai Vyriausybei susilaukiant kritikos dėl nutarimo, kuriuo buvo apribotas eksportas į trečiąsias šalis ir uždrausta gabenti dvigubos paskirties prekes lėktuvais, buvusi premjerė I.Šimonytė pabrėžia, kad teisės aktą galima koreguoti, bet sprendimo oponentai perdeda teigdami, kiek eksporto vykdoma į draugiškas šalis. Ji taip pat sako, kad verslas pats laiku nepateikė nuomonės dėl šių pakeitimų, nors jie buvo pateikti derinimui su visuomene.
„Į konkrečias pastabas ir priekaištus galima reaguoti. Bet yra pasikeliama eksporto specifika ir ištraukiami atskiri atvejai. Eksporto į trečiąsias šalis pagrindinis taikinys tikrai nėra Izraelis. Kai kurios šalys, į kurias vykdomas didelis eksportas, yra būtent tos, per kurias Rusija organizuojasi prekių ir komponentų gavimą“, – teigė I.Šimonytė.
Pasak jos, pats sprendimas buvo priimtas gruodžio pradžioje, bet diskusija kilo prieš Kalėdas. „Dažnai būna, kad siūlomi pakeitimai nesulaukia visuomenės dėmesio laiku, bet reaguojama jau po to“, – vertino politikė.
Taip pat, anot jos, sprendimas turi būti griežtesnis, nei taikomi aktai visos ES mastu, nes Lietuva yra unikalioje geografinėje padėtyje ir būtent per ją buvo gabenamos dvigubos paskirties prekės.
Verslo atstovams siūlant taikyti draudimus tik bendrovėms pažeidusioms sankcijas, I.Šimonytė tvirtina – tai būtų įmanoma daryti tik įvedus eksporto licencijas.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) pirmininkui Vidmantui Janulevičiui siūlant, kad prie eksporto kontrolės galėtų prisidėti ir Lietuvos atstovai užsienyje, buvusi premjerė tokį siūlymą laiko sunkiai įsivaizduojamu. Ją stebina ir verslo nenoras prisiimti atsakomybę, nors iš valstybės prašoma daugiau dėmesio šalies saugumui.
„Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip Lietuvos diplomatas, dirbantis Jungtiniuose Arabų Emyratuose, galėtų patikrinti prekių panaudojimą tos šalies įmonėse“, – vertino ji.
G. Nausėda neatmeta keršto versijos
Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad buvusi Vyriausybė sprendimu drausti dvigubos paskirties prekių eksportą kerštauja A.Paukščiui dėl lapkričio mėnesį paviešintos informacijos apie stringančias „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Šalies vadovas pabrėžė, kad nemažą dalį Lietuvos eksporto, ypač aukštųjų technologijų produkcijos, sudaro „Teltonikos“ gamyba.
„Ankstesnė Vyriausybė save pozicionavo kaip centro-dešinės. Natūraliai suponuotų, kad tokia Vyriausybė turėtų būti artimesnė verslui. Ir galbūt taip buvo deklaracijų lygiu. Bet ne pirmas kartais, kai su verslu nesikalbama. Ir net galbūt yra noras keršyti už vieno ar kito kandidato parėmimą“, – TV3 televizijai teigė G.Nausėda.
„Tai ne aš sakiau, tai sakė pats ponas Paukštys“, – paklaustas, ar teigia, kad buvusi Vyriausybė šiuo sprendimu keršija A.Paukščiui, atsakė šalies vadovas.
A.Paukštys lapkritį teigė, kad situacija vystant milijardinį projektą esmingai pasikeitė po gegužę vykusių Lietuvos prezidento rinkimų. Verslininkas tuo metu svarstė, kad jo finansinė auka tuo metu perrinkimo siekusiam G.Nausėdai „kažką įskaudino“ ir sutrikdė iki tol vykusį gana sklandų bendravimą su atsakingomis valstybės institucijomis.
Šalies vadovas pabrėžė, kad daug klausimų kelia ir tai, jog šie „logiškai nepaaiškinami pakeitimai“ buvo įgyvendinami jau po Seimo rinkimų, kai naujoji Vyriausybė žinojo, kad jos kadencija besibaigianti. Jis tvirtino – situaciją privalu taisyti.
„Kyla daug klausimų, kada tokie sprendimai priimami jau išaiškėjus, kokie rinkimų rezultatai, žinant, jog šios Vyriausybės kadencijos beliko keletas dienų. Ir priimant sprendimus, kurie logiškai labai sunkiai paaiškinami, nes yra nukreipti ne prieš valstybes, kurių atžvilgiu taikome sankcijas. Bet jie priimami ir atžvilgiu valstybių, į kurias eksportuoja mūsų verslininkai ir kurios neturi ryšių su Rusija ir jos karu prieš Ukrainą“, – komentavo prezidentas.
„Manau, kad reikia labai staigiai taisyti situaciją ir suprasti, kad tai ir geografiškai neadekvatu. Ir tai nukreipta prieš prekes, kurios neatitinka dvigubos paskirties kategorijos“, – pridūrė jis.
