JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas nuolatos kartoja savo seną šūkį „Padarykime Ameriką vėl didžią!“
Bet akcijų biržų indeksai rodo, kad bent jau šioje srityje Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrintai pirmauja, ir tai tęsiasi jau ne vienus metus.
Indeksai. Vienas pagrindinių JAV biržų indeksų „S & P 500“ per 2023-iuosius pakilo netgi 23 procentais. Ir tai nepaisant itin didelės palyginamosios bazės, nes 2022 metais šis indeksas buvo išaugęs 24 proc.
Technologijų kompanijų akcijas atspindintis „NASDAQ 100“ pernai pakilo beveik 25 proc.
Kiek kukliau pasirodė su pramonės įmonėmis susietas „Dow Jones Industrial“ indeksas, bet per metus jo vertė išaugo gana solidžiai – kone 13 proc.
Laimėtojai. Be jokių abejonių, pernykštė „Dow Jones“ biržos žvaigždė buvo grafinę lustų įrangą dirbtinio intelekto kūrėjams gaminanti „Nvidia“. Jos akcijos per metus pabrango net 171,2 proc. ir pranoko pačius optimistiškiausius lūkesčius.
Visus 2023-iuosius „Nvidia“ varžėsi dėl vertingiausios pasaulio kompanijos titulo, o metus užbaigė antroje vietoje (vertė – 3,29 trln. JAV dolerių), pirmąją užleidusi „Apple“ (3,79 trln. dolerių).
Pagal akcijų kainos kilimą atroje vietoje šioje biržoje atsidūrė mažmeninės prekybos milžinė „Walmart“, kurios kapitalizacija per 2023-iuosius išaugo 71,9 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusi infliacija JAV ir dėl to padidėjusios vartotojų išlaidos. Tad įmonės rodikliai kiekvieną ketvirtį viršydavo iškeltus tikslus, kuriuos teko koreguoti į didesnę pusę.
Smarkiai savo pozicijas sustiprino mokėjimo kortelių operatorė „American Express“, kurios akcijos praėjusiais metais pabrango 58,4 proc. Pasak bendrovės, stabiliai auga klientų, kurie naudojasi aukščiausio lygio kredito kortelėmis ir yra finansiškai stipriausi, gretos.
Kita vertus, „American Express“ pozicijas, palyginti su konkurentais „Visa“ bei „Mastercard“, smarkiai sustiprina tai, kad kompanija ne tik apdoroja mokėjmus savo leidžiamomis kortelėmis, bet ir pati teikia paskolas.
Tuo metu „NASDAQ 100“ sąraše labiausiai augo „Applovin Corporation“ akcijų vertė – net 712,6 proc.
Tiesa, ši dirbtiniu intelektu paremtas reklamos technologijas siūlanti įmonė biržoje debiutavo tik lapkritį.
Smarkiai kilo ir kitų technologijų įmonių vertė: „Microstrategy“ – 358,2 proc., „Palantir“ – 340,5 proc.
Silpnybės. Metų pradžioje atrodė, kad biotechnologijų kompanijos „Amgen“ laukia puikūs laikai. Tačiau „Dow Jones“ biržoje brangusios akcijos smarkiai atpigo lapkritį, todėl bendras kainos nuosmukis pernai siekė 9,5 proc. Priežastis – prasti nutukimui gydyti skirto medikamento „Martide“ tyrimų rezultatai, nors į šį preparatą buvo investuoti net keli milijardai JAV dolerių.
Sandėliai pilni, pasenusio dizaino produktams milžiniškos nuolaidos, bet pardavimas mažėja, o ateities perspektyvos niūrios. Toks likimas ištiko sportinių drabužių ir avalynės gamintoją „Nike“, kurio rinkos vertė per metus sumenko 30,3 proc.
Pagal šį rodiklį blogiau pasirodė tik orlaivių gamintojas „Boeing“, kurio kapitalizacija sumažėjo net 32,1 proc. Jau ne pirmus metus kompaniją kamuoja skandalai dėl gendančių ar net krintančių lėktuvų, o pernai nieko gero nepridėjo ir užtrukęs darbuotojų streikas.
Iš technologijų biržos NASDAQ įmonių pastebimai krito biotechnologijų kompanijos „Biogen“ (40,9 proc.) bei dokumentų bazes interneto programų kūrėjams siūlančios „MongoDB“ (43,1 proc.) akcijų kaina. Tačiau labiausiai – 60,1 proc. – smuko „Intel“ vertė. Kadaise užtikrintai pirmavusi puslaidininkių rinkoje įmonė dabar vis labiau atsilieka nuo „Nvidia“, o juk nestinga ir kitų konkurentų. („Manager-Magazin.de“, LR)