Ir palaimintas itin vieningai: už projektą balsavo net 114 parlamentarų, susilaikė 16, o prieš buvo vienintelis valstietis Valius Ąžuolas.
Tačiau džiaugsmu valdantieji toli gražu netryško. Mat šis projektas buvo parengtas dar ankstesnės Vyriausybės, tad laiko jį pakoreguoti dabartinė koalicija turėjo labai mažai.
Mat didžiumą jo surijo tiek pastangos rasti ministrus, kurie neva būtų deleguoti „Nemuno aušros“, tiek vidaus nesutarimai.
Savo ruožtu opozicijoje likę valstiečiai, kurių daugelis susilaikė balsuodami, piktinosi, kad naujoji valdžia savo programą galės pradėti įgyvendinti tik po metų, nes dabar teks srėbti konservatorių palikimą.
„Biudžetas toks blogas, kad valdantieji nesiryžo kažką koreguoti. Turbūt beviltiška tai daryti. Dabar lieka tik patvirtinti situaciją, bet tada metų viduryje persvarstyti iš esmės“, – tvirtino V.Ąžuolas.
Tad ką turime? Jeigu trumpai – teks pagyventi ateities kartų sąskaita, nes turėsime toliau skolintis. Tiesa, krintant palūkanų normoms tai padaryti tampa ir pigiau, ir lengviau.
Kitų metų biudžete planuojamos pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – net 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatytos tokios pat pajamos, tik šiek tiek mažesnės išlaidos – 23,02 mlrd. eurų.
Parlamentarai dar siūlė papildomų asignavimų už maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau tokie projektai vienas po kito buvo atsijoti, kaip tradiciškai ir nutinka.
Pasak finansų ministro Rimantas Šadžiaus, patenkinus siūlymus būtų gerokai viršyta Mastrichto kriterijuose numatyta 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito riba.
Buvo pritarta tik siūlymams padidinti finansavimą Teisingumo ministerijai, pakelti Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimus ir skirti šiai institucijai papildomus 250 tūkst. eurų, kurie būtų panaudoti švenčiant nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-ąsias metines.
Dar prieš balsavimą Seime buvo kone akivaizdu, kad biudžetą palaikys net konservatoriai.
Mat tiek buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, tiek buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškino, kad pataisos yra mikroskopinės, todėl viskas vyksta pagal anksčiau numatytą planą.
Vis dėlto ne visai viskas. Ankstesniame projekte numatytas finansavimas krašto apsaugai (2,6 mlrd. eurų) toks pat ir išliko, tačiau naujoji dauguma nutarė, kad šioms reikmėms bus padidintas valstybės skolinimosi limitas – net 0,8 mlrd. eurų. Jei šios lėšos būtų pasiskolintos ir panaudotos, tuomet gynybos finansavimo apimtis gal pasiektų net 4 proc. BVP.
Nieko nuostabaus, kad palankumu ankstesnei daugumai netryškęs prezidentas Gitanas Nausėda iškart ėmė girti tokį sprendimą: „Deja, ankstesnė Vyriausybė labai daug kalbėjo apie Lietuvos saugumą, bet buvo numačiusi netgi sumažinti gynybos biudžetą.
Tai iš tikrųjų turbūt ne žodžiais, o darbais valstybę mylime, ir manau, kad einame teisingu keliu.“
Eiliniams piliečiams šis biudžetas irgi nežada nieko blogo.
Socialinei apsaugai numatyta daugiau nei 6,721 mlrd. eurų, švietimui – beveik 3,416 mlrd. eurų.
Dirbančiųjų pajamoms didinti skirta apie 801 mln. eurų, iš jų 38,6 mln. – minimaliai mėnesinei algai (MMA) pakelti. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus, arba 777 eurus į rankas.
Mokytojų algoms didinti numatyta skirti 394 mln. eurų, medikams – 230 mln. eurų.
Net 616 mln. eurų bus skirta senatvės pensijoms didinti ir tai palies 637 tūkst. asmenų. 2025 metais vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 81 euru ir sieks 721 eurą, tai bus net 321 euro augimas nuo 2020 m.
Tiesa, kaip didesnės žmonių pajamos atsilieps šalies ekonomikai, kol kas nėra visiškai aišku. Žinoma, nuo jų ir mokesčių sumokama daugiau.
Tačiau, kaip rodo Lietuvos banko analizė, nors namų ūkiai turi vis daugiau lėšų, jų neskuba skirti vartojimui, o stengiasi taupyti. Tad šie pinigai bent jau vidaus vartojimą kol kas skatina menkai.
Biudžete taip pat numatyta, kad investicijos Lietuvos ateičiai sudarys 3,6 mlrd. eurų: 1,7 mlrd. bus skirta žaliajai transformacijai, 263 mln. – švietimo inovacijoms, 206 mln. – mokslui, verslui ir inovacijoms, o 147 mln. eurų – skaitmeninei pertvarkai.
Lietuvos keliams bus atseikėta 804 mln. eurų, iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programai – 583,2 mln.
Dėl gerokai mažesnio negu reikėtų kelių finansavimo ankstesnė Vyriausybė buvo sulaukusi daugybės priekaištų, tačiau dabartinė iš esmės pakoreguoti šių skaičių nespėjo ar negalėjo.
Jei pramonė, eksportas ir vidaus vartojimas pirmąjį 2025-ųjų pusmetį augs dar sparčiau nei iki šiol, jeigu kils šalies BVP ir mokesčių bus surenkama daugiau, nei numatyta, yra tikimybė, kad pavasarį biudžetas bus pakoreguotas.
Tačiau esminių permainų galima tikėtis tik rudenį.
Juolab kad kartu su šių metų biudžetu patvirtintos ir 2026 bei 2027 m. biudžeto projekcijos.
Remiantis jomis, 2026-aisiais valstybės pajamos augs iki 32,177 mlrd. eurų, o 2027 m. – iki 33,972 mlrd. eurų. Bet jos vis tiek nepasivys išlaidų, kurių suplanuota atitinkamai 35,985 mlrd. ir 36,567 mlrd. eurų. Tad gyvenimas į skolą tęsis ir toliau.
