„Pažeisti Suomiją ir Estiją jungiantys ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros elektros kabeliai rodo, kad Baltijos jūroje vis dažniau nutrūksta kabeliai. Tai nebeatrodo kaip atsitiktinumas“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė G. Nausėda.
„Jūrinės infrastruktūros apsauga kaip pagrindinis Baltijos jūros bendradarbiavimo prioritetas turi būti keliamas tiek NATO, tiek dvišaliu lygmeniu“, – pažymėjo prezidentas.
K. Budrys: augantis incidentų skaičius turi būti skubus įspėjimas NATO ir ES
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pažymi – vis pasikartojantys incidentai Baltijos jūroje turi tapti įspėjimu Europos Sąjungai (ES) ir NATO. Anot diplomatijos vadovo, svarbu skirti daugiau dėmesio kritinės infrastruktūros apsaugai.
„Augantis povandeninių incidentų, susijusių su kritine infrastruktūra Baltijos jūroje, skaičius turėtų būti ryškus ir skubus įspėjimas tiek NATO, tiek Europos Sąjungai“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė K. Budrys.
„Atsižvelgiant į pataruoju metu atsiradusias rizikas dėl trečiųjų šalių laivų – ypač šešėlinio laivyno – būtina reikšmingai sustiprinti svarbiausios infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą, kad sumažintume pažeidžiamumą. Turi būti įjungti visi NATO, tarptautinio ir regioninio saugumo formatų mechanizmai“, – pabrėžė šalies diplomatijos vadovas.
K. Budrys pažymi, jog Lietuva bendradarbiauja su Estijos ir Suomijos kolegomis ir yra pasirengusi prisidėti prie atliekamo incidento tyrimo.
Savo ruožtu kiek anksčiau Energetikos ministerija pranešė, jog, nepaisant jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimo, Lietuvos elektros sistema veikia stabiliai. Anot ministerijos, Vilnius kontaktuoja su partneriais ir nuolat dalijasi aktualia informacija apie incidentą.
Sureagavo ir Suomijos prezidentas
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, tinkle „X“ paskelbtame įraše reaguodamas į ankstesnę dieną užfiksuotą povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimą, paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
Naujausias incidentas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Baltijos jūroje, Švedijos teritoriniuose vandenyse, buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai.
Tuo tarpu Suomijos valdžios institucijos ketvirtadienį pranešė, kad tiria iš Rusijos uosto išplaukusį naftos tanklaivį dėl „sabotažo“, nukreipto prieš Suomiją ir Estiją jungiantį elektros kabelį.
„Šiuo metu daroma prielaida, kad tai yra šešėlinio laivyno laivas, o krovinys buvo bešvinis benzinas, pakrautas Rusijos uoste“, – pareiškė Suomijos muitinės generalinis direktorius Samis Rakshitas.
Nacionalinio tyrimų biuro atstovas Robinas Lardot savo ruožtu nurodė, kad buvo pradėtas tyrimas dėl „sunkaus sabotažo“.
Pranešama, kad minimas laivas yra pavadintas „Eagle S“ ir plaukioja su Kuko salų vėliava.
ELTA primena, kad trečiadienį nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją.
Suomiją ir Estiją jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
ELTA primena, kad lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
