Pasiruošimas darbo pokalbiui dažnai sukelia nerimą, todėl kandidatai kartais persistengia ir padaro klaidų. Kartais per didelis noras įtikti darbdaviui paskatina elgtis nenatūraliai, sureikšminti savo gebėjimus arba atvirkščiai – pristatyti save pernelyg kukliai.
Ailinga Spruogienė, bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Personalo skyriaus vadovė išskiria kelias klaidas, kurias neretai daro darbo pokalbių dalyviai.
„Pagrindinė ir didžiausia klaida – kai kandidatas atvyksta į darbo pokalbį nesusipažinęs su siūlomo darbo pozicija, sritimi, kurioje veikia organizacija. Tokiu atveju sugaištamas brangus atranką organizuojančių kolegų laikas, o kandidatas iš susitikimo taip pat išsineša neigiamą patirtį ir emocijas“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia A.Spruogienė.
Pirmasis įspūdis turi didelę reikšmę
Kadangi darbdavio sprendimą gali nulemti vienintelis susitikimas, A.Spruogienė sako, kad ruošiantis darbo pokalbiui visų pirma reikėtų pagalvoti apie pirmojo įspūdžio sudarymą. Sveikintini net ir elementarūs dalykai – kai kandidatas atvyksta pasirūpinęs tvarkinga išvaizda, nevėluoja į susitikimą, geba dalykiškai, mandagiai bendrauti.
Ji priduria, kad labai vertinama ir tai, kai kandidatas atlieka namų darbus – iš anksto susipažįsta su įmone internete ar kituose kanaluose, pagal galimybes susipažįsta ir išsianalizuoja informaciją, susijusią su siūlomo darbo sritimi, konkurencine aplinka, logiškai argumentuoja, kodėl pasirinko kandidatuoti būtent į šią poziciją.
„Patarčiau pasiruošti pristatymą apie save, kuriame naudojamos istorijos ir pavyzdžiai būtų susiję su į kandidatuojamą darbo poziciją tinkančiais įgūdžiais ir gebėjimais. Žinoma, pasitaiko, kad kai kurioms darbo pozicijoms, pavyzdžiui, draudimo konsultanto, nereikia pernelyg didelės patirties, tačiau net ir tada svarbu žinoti esmines taisykles: ką verta paminėti, ko geriau nesakyti, kokį toną išlaikyti ir kaip tinkamai pristatyti save“, – svarbiausius dalykus vardija personalo specialistė.
Nereikia bijoti klausti ir nežinoti atsakymo
A.Spruogienė atskleidžia, kad darbo pokalbio metu svarbu ne tik atsakyti į darbdavio klausimus, bet ir užduoti savuosius – būtent jie parodo, kaip gerai kandidatas yra susipažinęs su įmone, pozicija, darbo pobūdžiu ir pasirinkta sritimi.
„Darbo pokalbio metu drąsiai klauskite – taip geriau susipažinsite su profesija ir darbdaviu. Pasiruoškite patikslinančius klausimus darbdaviui dėl aprašytų pareigų ir atsakomybių. Reikia skirti laiko paanalizuoti bendrovę, į kurią planuojate darbintis, pasidomėti pačia profesija. Nereiktų bijoti klausti ir tuomet, kai darbdavio užduotas klausimas buvo neaiškus ar jo neišgirdote – tai taip pat parodo drąsą.
Jeigu neturite atsakymo, pasakykite „nežinau“ ar „neturiu atsakymo“, tai bus geriau nei kalbėjimas „ne į temą“. Jeigu neturite kompetencijos ar patirties ir tikrai reikia daug ko išmokti, tai ir sakykite atvirai, kad nemokate, neturite žinių, tačiau norite išmokti, dirbti ir užsidirbti“, – pataria ekspertė.
Jos teigimu, darbdaviui taip pat svarbu įvertinti, kiek į pareigas kandidatuojantis žmogus yra motyvuotas, ar nusiteikęs dirbti ilgai – čia svarbu aiškumas ir konkretumas. Ji taip pat pataria iš anksto pasirūpinti buvusių vadovų kontaktais, kad prireikus juos būtų galima pateikti darbo pokalbio metu.
Darbdavys privalo išlaikyti profesionalumą
Vis dėlto personalo specialistė pabrėžia, kad darbo pokalbyje tam tikrų taisyklių privalo laikytis ir darbdavys – netinkamas bendravimas gali atbaidyti net ir stipriausią kandidatą nuo noro prisijungti prie bendrovės.
„Net ir tokiu atveju, kai iš pirmų susitikimo minučių aišku, kad kandidatas netinka ieškomai pozicijai, etišką verslo kultūrą propaguojančiai organizacijai privalu išlaikyti gerą toną, išklausyti kandidatą, padėkoti už jo laiką ir susidomėjimą darbo pasiūlymu. Tokiu būdu kandidatas, net ir negavęs darbo pasiūlymo, turės gerą nuomonę apie įmonę, tai komunikuos su savo artimaisiais, pažįstamais, o organizacijai tai taip pat naudinga“, – sako A.Spruogienė.
Galiausiai ji priduria, kad darbdavys darytų klaidą pozicionuodamas save aukščiau už kandidatą, leisdamas suprasti, kad tik jis atsakingas už sprendimą.
„Tai turėtų būti ir yra abipusis sprendimas, kai ne tik organizacija renkasi, o ir pats kandidatas“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
