Anot V.Sinicos, toks siūlymas teikiamas dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausiai, daugiau nei 15 Europos Sąjungos valstybių vis dar nėra perkėlusios Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę pagal Europos Sąjungos nustatytą terminą.
Antra, Europos Komisija yra pareiškusi, kad tvarumo atskaitomybės reikalavimai verslui ateinančiais metais bus sujungti į vieną reglamentą, siekiant supaprastinti didėjantį reikalavimų, su kuriais susidurs įmonės, skaičių. Tokiu būdu verslas išvengtų perteklinio biurokratizmo bei papildomų išlaidų, kurių reikės tiek ankstyvam tvarumo ataskaitų rengimui, tiek ir auditavimui.
„Ne tik Europos verslo atstovai, bet ir oficialūs Europos Sąjungos valstybių-narių pareigūnai yra pažymėję, kad tokie pertekliniai technokratiniai Europos Sąjungos reikalavimai dėl verslo tvarumo nesukurs jokios pridėtinės vertės nei pačiam verslui, nei investuotojams, nei kitoms suinteresuotoms šalims. Atrodo, kad Europos Komisija pamažu įsiklauso į šią kritiką ir ruošiasi išleisti supaprastintą reikalavimų rinkinį.
Po šių metų M.Draghi raporto keičiasi pats vyraujantis tonas tvarumo klausimais. Tačiau kol Europos Sąjungoje bus priimtas galutinis sprendimas, būtų sąžininga ir teisinga, kad didelės Lietuvos įmonės pradėtų ruoštis sudėtingam reguliavimo įgyvendinimui ne pagal perteklinius, o pagal būsimus paprastesnius, tačiau dar nepatvirtintus, reikalavimus. Tokiu būdu verslas išvengtų perteklinio biurokratizmo bei papildomų išlaidų, kurių reikės tiek tvarumo ataskaitų rengimui, tiek ir auditavimui“, – teigia V.Sinica.
Parlamentaro siūlomomis pataisomis, tiek mažos ir vidutinės biržoje listinguojamos, tiek ir didelės įmonės tvarumo ataskaitas privalėtų teikti nuo 2027 metų, už pasibaigusius 2026 finansinius metus. Buvusios vyriausybės parengtoje ir praėjusioje Seimo kadencijoje šių metų birželį patvirtintoje Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo redakcijoje numatyta, kad didelės įmonės ir jų grupės privalėtų teikti audituotas tvarumo ataskaitas 2026 metais, už pasibaigusius 2025 finansinius metus.
„Lietuva apskritai pernelyg pasyvi šiais klausimais. Praėjusią kadenciją nematėme jokios Lietuvos atstovų kovos prieš ją ideologizuotą ir biurokratinę, verslą smaugiančią direktyvą. Nustačiusi vėlesnius jos įgyvendinimo terminus, Lietuva nebūtų vienintelė Europos Sąjungos valstybė, besipriešinanti šių perteklinių reikalavimų verslui įgyvendinimui.
Šios direktyvos reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę nėra pradėjusios Austrija, Belgija, Graikija, Malta, Lenkija, Portugalija, Ispanija. Tuo tarpu dabar jau buvęs Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmann yra išsakęs poziciją apskritai pradėti naujas derybas dėl tvarumo direktyvos, kuri, jo požiūriu, trukdo žemyno ekonomikos konkurencingumui pasaulyje. Visiškai pritariu šiai pozicijai. Tvarumo atskaitomybės reikalavimai yra peilis Europos verslo konkurencingumui globaliame pasaulyje“, – argumentuoja V.Sinica.
