Maskvai sunkiai sekasi pažaboti infliaciją, kuri per beveik trejus metus trunkantį Maskvos puolimą Ukrainoje smarkiai išaugo.
Kainos sparčiai kyla visoje Rusijos ekonomikoje, kurstomos didžiulių vyriausybės išlaidų karinei kampanijai ir stipriai jaučiamo darbo jėgos trūkumo.
Ketvirtadienį per metų pabaigos spaudos konferenciją prezidentas Vladimiras Putinas infliaciją pavadino „neraminančia“, tačiau pabrėžė, kad sankcijų paveikta ekonomika yra stabili.
Dauguma ekonomistų tikėjosi, kad penktadienį bus pranešta apie palūkanų normų didinimą, tačiau bankas, regis, sureagavo į aršią Rusijos verslo ir politinio isteblišmento, kuris nenori, kad palūkanų normos būtų didinamos, kritiką.
Toks netikėtas žingsnis „kelia įvairių klausimų apie centrinio banko reakcijos funkciją – ir apie tai, ar jis nepasiduoda politiniam spaudimui“, sakė Londone įsikūrusios tyrimų grupės „Capital Economics“ vyresnysis besivystančių rinkų ekonomistas Liamas Peachas.
Pastaruosius 18 mėnesių centrinis bankas agresyviai didino palūkanų normas, kovodamas su nuvertėjančia valiuta ir atkakliai kylančiomis kainomis.
Nepaisant suaktyvėjusio kainų augimo, penktadienį paskelbtame pranešime bankas teigė, kad „mano, jog artimiausiais mėnesiais infliacinis spaudimas pradės švelnėti veikiamas griežtų pinigų politikos sąlygų ir skolinimo aktyvumo sumažėjimo“.
Apskaičiuota, kad gruodžio 16 d. metinė infliacija buvo pakilusi iki 9,5 proc., t. y. daugiau nei dvigubai viršijo vyriausybės nustatytą keturių procentų tikslą.
Ketvirtadienį V.Putinas pasidžiaugė Rusijos ekonominiu „stabilumu“ „išorės grėsmių“ akivaizdoje.
„Nemalonus ir blogas dalykas yra kainų kilimas. Tačiau tikiuosi, kad jei tik bus išlaikyti makroekonominiai rodikliai, mums pavyks su tuo susidoroti“, – sakė V.Putinas.
„Nemalonu“
Artėjant Ukrainos puolimo trečiosioms metinėms, Rusijos ekonomika susiduria su visu pluoštu problemų.
Neskaitant didelės infliacijos ir darbo jėgos stygiaus, dėl Vakarų sankcijų rublis nuvertėjo, o ekonomikos augimas kitąmet, kaip prognozuojama, turėtų sulėtėti.
Tokia situacija kursto nerimą, kad Rusijoje gali prasidėti stagfliacija – lėto augimo ir didelių palūkanų normų laikotarpis. Ekonomistų nuomone, tai būtų rimtas iššūkis politikos formuotojams.
Didelės palūkanų normos kol kas turėjo ribotą poveikį mažinant kainas, tačiau paskatino paskolų gavėjų ir verslų pasipriešinimą.
„Ekonomika šitaip ilgai netemps“, – šį mėnesį sakė didžiausio Rusijos skolintojo, valstybinio banko „Sberbank“, generalinis direktorius Germanas Grefas.
Skundžiasi net artimiausi V.Putino bendražygiai.
Sergejus Čemezovas, karinės pramonės konglomerato „Rostec“ vadovas ir artimas prezidento draugas, aukštesnes nei 20 proc. palūkanų normas pavadino „beprotybe“.
Ketvirtadienį V.Putinas susilaikė nuo konkretaus patarimo centriniam bankui, ar šis turėtų didinti palūkanų normas, tik pasakė, kad tikisi, jog sprendimas bus „pasvertas ir atitiks šiandienos poreikius“.
Centrinis bankas anksčiau prognozavo, kad ateinančiais metais ekonomikos augimas smarkiai sulėtės – nuo daugiau kaip 3,5 proc. šiais metais iki mažiau kaip 1,5 proc. kitąmet.
Kitą banko posėdį dėl pagrindinės palūkanų normos numatoma surengti vasario 14 d., likus kelioms dienoms iki trečiųjų Maskvos puolimo Ukrainoje metinių.
