„Lietuvos solidarumo mokesčio įstatymas, manau, jokios įtakos SEB banko apsisprendimui neturėjo, nes, mano žiniomis, šių žingsnių svarstymas prasidėjo žymiai anksčiau“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė ministras.
„SEB bankas turi teisę, kaip didelis bankas, priimti savo ūkinius sprendimus. Mūsų valdžios institucijų, ypač Lietuvos banko, funkcija ir uždavinys yra užtikrinti šalies finansinės sistemos stabilumą ir, be abejo, užtikrinti, kad klientai būtų apsaugoti“, – teigė R. Šadžius.
Be to, pažymėjo jis, panašūs mokesčiai yra svarstomi ir europiniu lygiu.
„Panašaus pobūdžio mokesčius svarsto ir Europos Parlamentas, ir ten tie mokesčiai – tokių netikėtų pajamų apmokestinimas, yra svarstomas kaip vienas iš Europos Sąjungos biudžeto pajamų galimybių“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad SEB grupė trečiadienį paskelbė konsoliduojanti savo veiklą Baltijos šalyse ir sujungianti tris regione veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį. Sujungto juridinio asmens būstinė bus Estijoje, o filialai bus Latvijoje ir Lietuvoje.
SEB atstovai nurodo, kad įmonė bankinę veiklą ir toliau tęs kaip įprastai visose trijose Baltijos šalyse.
Naujoji teisinė struktūra turėtų pradėti veikti 2027 m. pradžioje, tam turi būti gauti vietinių finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko (ECB) leidimai.
