Iššūkius eksporto veikloje gali sukelti vos kelios mažytės klaidos ar kultūriniai nesusipratimai, kurie yra kur kas reikšmingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, daugumoje Azijos šalių gedulo spalva, priešingai nei Vakarų šalyse, yra balta, o ne juoda. Kitas pavyzdys – įvairiose šalyse egzistuojantys skirtingi žmonių pasisveikinimo ir atsisveikinimo būdai. Taigi, nusprendus prekes ar paslaugas eksportuoti į užsienio rinkas, tačiau neatlikus pasirinktos rinkos ir kultūrinių skirtumų analizės, galima stipriai prašauti pro šalį. Tikėtina, kad vietos papročių bei vartotojų poreikių neatitinkančios prekės pristatymas rinkai atbaidys vartotojus ir atneš nuostolius, o ne pelną, kurio buvo tikėtasi, ar net pakenks įmonės reputacijai.
Žinoma, svarbu susipažinti ne tik su šalies, į kurią eksportuojamos prekės ar paslaugos, kultūra, vartojimo ypatumais ir kitais niuansais, bet ir su teisiniais bei reguliavimo reikalavimais, kurių nesilaikant galima susidurti su nemalonumais – pavyzdžiui, muitinėje įstrigusiomis prekėmis.
Lietuva eksportui – labai palanki šalis
Vis tik finansų ekspertė Julija Drobinova tvirtina – dėl žinių trūkumo verslininkai neturėtų atsisakyti siekio eksportuoti prekes ir paslaugas, mat Lietuva tam – labai palanki šalis.
Lietuvoje pagaminti baldai, lazeriai ir kiti optiniai įrenginiai, žemės ūkio ir maisto produktai, transporto, logistikos, IT paslaugos – tik kelios kokybiškų prekių ir paslaugų kategorijos, sėkmingai eksportuojamos į Europą ir kitas pasaulio šalis.
„Pirmiausia, Lietuva, kaip ES narė, turi prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų be muitų tarifų ir su minimaliais prekybos barjerais, todėl prekyba tarp Lietuvos ir kitų ES šalių yra pakankamai lengva. Efektyviai vykdyti prekių pervežimą padeda ir strategiškai patogi vieta, prieiga prie Baltijos jūros ir puikiai išvystyta transporto infrastruktūra“, – vienus iš pagrindinių pivalumų vardija J.Drobinova.
Ji priduria, kad pakankamai stabili ir skaidri verslo padėtis suteikia pasitikėjimo užsienio investuotojams ir partneriams, o išsivystęs IT ir technologijų sektorius, išsilavinę, kvalifikuoti ir keliomis užsienio kalbomis kalbantys lietuviai sukuria dar daugiau palankių aplinkybių vykdyti tarptautinę prekybą.
Mokesčių lengvatos atveria dar daugiau durų
Importo-eksporto veiklai palanki ir Lietuvos mokesčių sistema, ypač – mažoms ir vidutinėms įmonėms bei toms, kurios nori investuoti į ilgalaikius projektus. Pavyzdžiui, nors standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 proc. (nuo 2025 m. bus 16 proc.), mažoms įmonėms, kurios atitinka tam tikrus kriterijus, tarifas gali būti sumažintas iki 5 proc., o nuo kitų metų – iki 6 proc.
Kitas svarbus rodiklis – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas – Lietuvoje yra 21 proc., tačiau eksportuojant prekes į kitas šalis PVM gali būti nulinis.
„Tai reiškia, kad įmonėms pardavus prekes į užsienį, nereikia mokėti PVM. Importuojant prekes į Lietuvą iš kitų ES šalių, taikoma atvirkštinio apmokestinimo sistema, leidžianti atidėti PVM mokėjimą“, – paaiškina buhalterines paslaugas teikiančios įmonės „Buhalteria.lt“ finansų direktorė J.Drobinova.
Įmonės papildomomis mokesčių lengvatomis gali pasinaudoti ir laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), kurios Lietuvoje yra net kelios – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Akmenėje.
„Šiose zonose įmonėms gali būti taikomos pelno mokesčio atostogos, kurios gali trukti iki 10 metų, jei atitinka nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, LEZ įmonė 10 metų nemoka pelno mokesčio, o paskui 6 metus jai taikomas 50 proc. mažesnis mokestis. LEZ įmonės taip pat nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, o dividendai neapmokestinami. Tai itin patrauklu įmonėms, planuojančioms ilgalaikes investicijas į importo-eksporto veiklą“, – dalijasi ekspertė.
Be to, Lietuva su daugybe šalių yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kurios leidžia išvengti dvigubo pelno ar pajamų apmokestinimo. Tai ypač aktualu įmonėms, veikiančioms tarptautinėje rinkoje.
„Tuo tarpu įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), siekiančioms kurti inovatyvius produktus ir platinti juos tarptautinėje rinkoje, taip pat yra taikomos mokesčių lengvatos – pagreitinta MTEP naudojamo ilgalaikio turto amortizacija, MTEP sąnaudų ir intelektinės nuosavybės pajamų lengvatos bei apmokestinamojo pelno įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą, sumažinimas“, – priduria J.Drobinova.
Taigi, Lietuvoje verslui, norinčiam plėstis į tarptautinę rinką, yra nemažai palankių aplinkybių – nuo patogios geografinės padėties, išvystytos transporto infrastruktūros iki mokesčių lengvatų. Verslininkai gali pasinaudoti sumažintais pelno ir pridėtinės vertės mokesčių tarifais, pelno mokesčio atostogomis, parama inovacijoms ir kitomis lengvatomis, kas gerokai palengvina eksporto veiklos vykdymą. Vis dėlto, tik gerai pasirengęs verslas gali išnaudoti tarptautinės prekybos potencialą, todėl svarbu investuoti į rinkos tyrimus, kultūrinių skirtumų analizę ir ilgalaikius santykius su partneriais.