Vadinamojoje įspėjimo mechanizmo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į šių šalių „makroekonomikos disbalansą“, kuris dabar bus atidžiai analizuojamas, Strasbūre (Prancūzija) pranešė Komisija.
„ES susiduria su rimtais struktūriniais iššūkiais, keliančiais grėsmę mūsų ilgalaikei gerovei“, – pasakė ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis.
„Būtina imtis skubių veiksmų“, – perspėjo jis.
Ataskaitos tikslas – anksti aptikti tokias problemas ir imtis veiksmų jas spręsti. Ją rengiant vertinami tokie rodikliai, kaip nedarbas, skolos lygis, kredito srautai ir nekilnojamojo turto kainos.
Vienos ES šalies makroekonomikos disbalansas, pavyzdžiui, didelis einamosios sąskaitos deficitas ar nekilnojamojo turto burbulas, gali daryti poveikį kitoms valstybėms narėms.
Komisijos teigimu, neįprastai didelė pastarųjų metų infliacija, išaugusi darbo ir nekilnojamojo turto kaina pareikalavo aukų.
Be Vokietijos, kuri nuo seno yra laikoma Europos ekonomikos varikliu, 2025 m. didesnio analitikų dėmesio taip pat sulauks Kipras, Graikija, Italija, Vengrija, Estija, Rumunija, Slovakija, Švedija ir Nyderlandai.
