„Eurostat“ duomenimis, praėjusį mėnesį metinis vartotojų kainų augimas bendros valiutos zonoje pakilo iki 2,2 proc., t. y. šiek tiek mažiau nei lapkričio 29 d. paskelbti 2,3 proc.
Rugsėjo mėnesį pasiekusi trejų metų žemiausią 1,7 proc. lygį, euro zonos infliacija vėl ėmė augti, viršydama Europos Centrinio Banko nustatytą ilgalaikį 2 proc. tikslą. Spalio mėnesį ji siekė lygiai 2 proc.
Tačiau pagrindinė tendencija vis dar atitinka ECB tikslus: infliacija užtikrintai juda žemyn nuo 2022 m. pabaigoje pasiektų 10 proc. aukštumų.
Bazinė infliacija – į kurią neįtraukiamos svyruojančios energijos, maisto produktų, alkoholio ir tabako kainos ir kuri yra pagrindinis rodiklis centriniam bankui sprendžiant, ar mažinti palūkanų normas – per tris mėnesius išliko stabili (2,7 proc.).
Praėjusią savaitę Frankfurte įsikūręs ECB vėl sumažino palūkanų normas, nes infliacija atrodo kontroliuojama, o euro zonos ekonomika rodo silpnumo požymių.
Banko vadovė Christine Lagarde leido suprasti, kad palūkanų normos bus mažinamos ir toliau.
Šis ketvirtadalio punkto sumažinimas buvo trečias iš eilės ir ketvirtas nuo birželio mėnesio, o bazinė indėlių palūkanų norma sumažėjo iki 3 proc. nuo visų laikų aukščiausio lygio – keturių procentų.
Banko valdančioji taryba pirmąjį 2025 m. palūkanų normų nustatymo posėdį surengs sausio 30 d., praėjus dešimčiai dienų po išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos. D.Trumpo pažadas didinti importo tarifus laikomas grėsme Europos ekonomikos augimui.
