Jokio dunksėjimo, jokio kratymo. Jau geras pusmetis, kai automobiliai, autobusai, prekes gabenantys sunkvežimiai ir kitokios transporto priemonės į „Smiltynės perkėlos“ keltus įvažiuoja ir iš jų išvažiuoja greitai, tyliai ir saugiai.
Šiemet gegužę, prieš pat vasaros sezoną, buvo galutinai baigtos rekonstruoti keturios uosto teritorijoje esančios naujosios Smiltynės perkėlos naudojamos krantinės, prie kurių švartuojasi keltai.
Už šį gyventojams ir verslui svarbų krantinių rekonstrukcijos projektą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija gavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2024“ apdovanojimą – aukso medalį.
Rampos buvo pasenusios
„Direkcija prižiūri viso uosto veiklą, jo krantinių infrastruktūrą ir būklę. Mums svarbi komercinė laivyba, kaip ir srautai krovinių, kurie atgabenami į Klaipėdos uostą ar išgabenami iš jo.
Taip pat mums svarbi ir infrastruktūra, skirta keleiviams ir transporto priemonėms perkelti iš Klaipėdos į Kuršių neriją.
Tam yra vienintelis – keltų kelias per Kuršių marių sąsiaurį. Tai – Klaipėdos uosto akvatorija, todėl ne kas kitas, o mes turime pasirūpinti, kad tos krantinės būtų saugios ir patogios“, – sakė uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Pasak jo, naujosios perkėlos ir Smiltynės krantinės buvo pastatytos maždaug prieš keturis dešimtmečius. Per tą laiką jos susidėvėjo ir jas būtinai reikėjo atnaujinti.
Didžiuliai keleivių srautai
„Persikėlimo per sąsiaurį poreikis per tuos 40 krantinių gyvavimo metų taip pat pasikeitė, smarkiai padidėjo ir transporto, ir keleivių srautai, pavyzdžiui, per 2023-iuosius į Kuršių neriją ir iš jos abiejose perkėlose buvo perkelta apie 725,4 tūkst. transporto priemonių ir kone 3 mln. keleivių.
Per tuos keturis dešimtmečius pasikeitė ir patys automobiliai. Senosiomis rampomis sudėtinga buvo į keltus įvažiuoti autobusams, taip pat sportiniams automobiliams.
Dabar, kai rekonstruojant krantines buvo įrengtos hidraulinės rampos, viskas pasikeitė. Nebėra triukšmo, be kliūčių į keltus įvažiuoja ir sportiniai, ir visi kiti automobiliai, nes rampos yra valdomos nuotoliniu būdu, iš kapitono tiltelio stebint, kokia prie kelto privažiuoja transporto priemonė, ir jos arba pakeliamos, arba nuleidžiamos.
Taip pat projekto metu buvo įrengtos krantinių atmušos, atnaujinta pačių krantinių danga, įrengta apšvietimo infrastruktūra“, – paaiškino A.Latakas.
Ir dar viena įdomi projekto detalė, susijusi su logistika: visos keturios hidraulinės rampos į Klaipėdos uostą buvo atplukdytos baržomis Nemunu – pirmą kartą toks gaminys buvo transportuotas vidaus vandens keliu.
Dirbti teko etapais
Pasak A.Latako, krantinių rekonstrukcijos projektas nebuvo didelis, bendra jo vertė siekė 5,8 mln. eurų. Jis buvo įgyvendintas pagal trišalę sutartį, kurią 2022-ųjų rudenį pasirašė uosto direkcija, keltų savininkė „Smiltynės perkėla“ ir rangos įmonė „Tilsta“. Uosto direkcijos finansuojama dalis sudarė 3,34 mln. eurų, bendrovės „Smiltynės perkėla“ – 2,47 mln. eurų.
Vis dėlto, pasak A.Latako, įgyvendinti projektą nebuvo paprasta. Juk keltų eismas sezono metu būna ypač intensyvus, jo nebuvo galima trikdyti.
Todėl krantinių rekonstrukcija buvo atliekama statybų darbus suskirsčius į porą etapų. Jie buvo atliekami ne sezono metu, maždaug nuo rugsėjo iki gegužės.
Tad per pirmąjį statybų etapą, prasidėjusį 2022-ųjų rudenį, buvo rekonstruota po krantinę Klaipėdos uoste ir Smiltynėje, pernai rudenį buvo imtasi kitų dviejų krantinių rekonstrukcijos ir darbai buvo baigti 2024-ųjų balandį.
„Buvau vienas tų vairuotojų, kurie pirmieji po rekonstrukcijos įvairavo automobilius į keltus. Juk rūpėjo išbandyti. Likau patenkintas – viskas vyko sklandžiai ir greitai“, – pasidžiaugė A.Latakas.
Saugiau ir efektyviau
Įgyvendintas projektas ne tik pagerino darbo sąlygas, bet ir užtikrino saugų ir greitą įvairių transporto priemonių, ypač autobusų ir sportinių automobilių, pakrovimą ir iškrovimą, taip pat keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą.
Kuo sparčiau keltai aptarnauja keleivius ir transporto priemones, tuo greičiau mažėja persikelti per marias laukiančių transporto priemonių eilės, tuo mažiau į aplinką patenka CO2, kuris išsiskiria degant degalams ir tada, kai automobiliai laukia eilėse.
Naujoji krantinių infrastruktūra leido efektyviau organizuoti perkėlos darbą, o inovatyvūs, iš kelto vairinės valdomi hidrauliniai tilteliai, kurių aukštį galima reguliuoti nuotoliniu būdu, suteikia galimybę lengvai ir saugiai vykdyti pakrovimo procesus, nepriklausomai nuo vandens lygio svyravimų.
