Tekstilės atliekų tvarkymo laukia pokyčiai – rinkos lyderiai buriasi į organizaciją

Jau nuo sausio nebenaudojamos tekstilės gaminių rūšiavimas buityje ir atskiras jų surinkimas taps privalomas, kito pokyčio laukiame visai netrukus – visose ES valstybėse bus įvedama išplėstinė gamintojo ir importuotojo atsakomybė už tekstilės gaminius.

Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti direktyvos reikalavimai ir atsakingai pasirūpinta tekstilės gamintojų bei importuotojų interesais, jau beveik metus Lietuvoje veikia tekstilės gamintojus ir importuotojus vienijanti organizacija „Refabrik“, kuri kviečia mados pramonės atstovus kurti tvarią gamintojų bei importuotojų atsakomybės sistemą ir mūsų šalyje.

Per pastaruosius 20 metų pasaulinė tekstilės pluošto gamyba išaugo kone dvigubai – nuo 58 mln. tonų 2000-aisiais iki 109 mln. tonų 2020-aisiais, o spartaus augimo tendencija išliko. Greitoji mada grindžiama masine gamyba, mažomis kainomis ir didelėmis pardavimo apimtimis, o tai – milijonai tonų tekstilės atliekų.

Neperdirbamos, į sąvartynus ir deginimo įrenginius patenkančios tekstilės atliekos visoje Europoje kelia didelių aplinkosaugos iššūkių. Tam, kad juos pavyktų įveikti, Europos Komisija (EK) parengė priemonių paketą, kuris turėtų užtikrinti, kad būtų tausojami ir tvariai naudojami gamtos ištekliai.

Šiame pakete yra ir pakeista Atliekų tvarkymo direktyva, kuria siekiama mažinti tekstilės atliekų kiekį bei užtikrinti tinkamą šių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Direktyva įtvirtins tekstilės gamintojų ir importuotojų išplėstinės atsakomybės sistemą. Jie turės padengti tekstilės atliekų tvarkymo – atskiro surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, išlaidas ir užtikrinti žiedinės ekonomikos principus, senus tekstilės gaminius siekiant perdirbti į naujus.

Apskaičiuota, kad iš viso ES valstybėse per metus surenkama apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, bet apie 87 proc. jų yra sudeginama.

Lietuvai, kaip ir kitoms Europos šalims, kyla didžiulis iššūkis, kur padėti panaudotą ir surinktą tekstilę. Mūsų šalyje kol kas nėra įmonių, kurios galėtų perdirbti ją į naujus gaminius. Europoje apskritai perdirbama vos 1 proc. naudotos tekstilės, o didžioji jos dalis išgabenama į trečiąsias šalis, kad būtų panaudota dar kartą.

Keičiasi teisės aktai

EK pasiūlius bus pakeista ES Atliekų tvarkymo direktyva (ATD), kuri numato esminį pokytį – gamintojų ir importuotojų tiesioginę atsakomybę už naudotos tekstilės sutvarkymą.

Tai reiškia, kad kiekviena įmonė bus atsakinga už savo prekių ženklo gaminius nuo jų sukūrimo iki galutinio tekstilės atliekų sutvarkymo, perdirbimo ir pakartotinio paleidimo į rinką. Tokiu būdu nuo linijinio gamybos modelio turės būti pereita prie žiedinio.

Numatyta ir tai, kad įmonės turės padengti ir surinktos rūšiavimo konteineriuose, ir atskirtos iš komunalinių atliekų srauto tekstilės tvarkymo sąnaudas.

Valstybėms ES narėms jau dabar nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuo 2025 m. tekstilės atliekos būtų rūšiuojamos pakartotiniam naudojimui, o tai, ko negalima panaudoti, turi būti perdirbama.

Tam, kad būtų įmanoma įgyvendinti pastarąjį reikalavimą, planuojant ES investicijas bus skatinamos naujos tekstilės sektoriaus perdirbimo technologijų investicijos.

Tikimasi, kad, atsiradus daugiau galimybių naudotiems tekstilės gaminiams panaudoti dar kartą, sumažės vartotojų išlaidos, kartu bus sumažintas ir tekstilės gamybos poveikis gamtos ištekliams.

Gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą bei užduotis EK siūlo įgyvendinti perduodant administravimo naštą per kolektyvines, nacionaliniu mastu veikiančias gamintojų ir importuotojų organizacijas bei viešąsias įstaigas, tokias kaip „Refabrik“.

„Įsigaliojus direktyvai, atsiras gamintojo ir importuotojo atsakomybė už parduotus tekstilės gaminius. Tai reiškia, kad kiekviena įmonė, atstovaujanti savo prekių ženklui, taps atsakinga už savo panaudotų gaminių sutvarkymą.

Gamintojai bus įgalioti rūpintis ekologiniu dizainu – poveikiu aplinkai nuo projektavimo per visą jo gyvavimo ciklą (audinių, tvarios gamybos, logistikos), taip pat ir tuo, kad parduoti gaminiai vėliau, išmesti į konteinerius, būtų tinkamai sutvarkyti – perduoti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti.

Taigi ir tekstilei surinkti skirtų konteinerių infrastruktūros kūrimas bei plėtra turėtų būti patikėta gamintojams ir importuotojams. Jie turės rūpintis, kad infrastruktūra būtų pakankamai išplėtota“, – sakė „Refabrik“ valdybos pirmininkas Saulius Budrevičius.

Padės tekstilės verslui

Prieš metus įkurta ne pelno siekianti tekstilės atliekų tvarkymo organizacija „Refabrik“ šiuo metu sudaro prekių ženklų atstovavimo sutartis. Ši organizacija, atstovaudama tekstilės verslo dalyviams valstybinėse ir tarptautinėse institucijose, padės jiems sumažinti administracinę naštą įgyvendinant gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą, valstybės keliamų užduočių įgyvendinimą. Tačiau esminis organizacijos kuriamos vertės indikatorius – naujai atsirandančios finansinės naštos verslui mažinimas.

„Mūsų organizacija pasirūpins tekstilės perdirbimo partnerių paieška, antrinio naudojimo tekstilės paklausa. Mes skatinsime ir finansuosime mokslinius tyrimus tekstilės taršos mažinimo srityje.

Svarbu sukurti patogią gamintojams ir importuotojams priklausančią infrastruktūrą, kad gyventojams būtų paprasta atiduoti naudotą tekstilę. Tai ne tik konteinerių tinklo plėtra, bet ir socialinės akcijos bei gyventojų švietimas – žinių sklaida apie tekstilės gaminių rūšiavimą bei apie tai, kas vyksta, kai ji surenkama iš konteinerių.

Veikiant interaktyviai svarbu mažinti valdžios institucijų primestinės valdysenos bei administravimo kaštus. Būti patiems atsakingiems už skaidrias verslo partnerystes vietoje neprofesionaliai parengiamų valstybinių viešųjų pirkimų konkursų“, – sakė S. Budrevičius.

Pasak jo, visiems kartu tariantis ir diskutuojant su valdžios institucijomis bus įmanoma sukurti ir verslo, ir visuomenės interesus atitinkančią žiedinę tekstilės atliekų sutvarkymo sistemą.

„Problemų spręsti renkasi profesionalai, kurie žino, kaip tai daryti, ir kviečia šiame procese dalyvauti visus be išimties tekstilės rinkos dalyvius. Iššūkių – daug, bet visiems kartu juos įmanoma įveikti“, – teigė S. Budrevičius.

„Regime problemų, kurios tekstilės rinkos dalyviams kelia nerimą. Todėl tam, kad įgyvendinant direktyvos reikalavimus pavyktų išvengti esminių klaidų, reikia bendrų diskusijų su valstybės institucijomis“, – sakė „Refabrik“ vadovė Laura Šiugždinienė.

Šiuo metu tekstilės pramonę kausto krizė, kurią sukėlė įvairūs veiksniai – karas Ukrainoje, logistikos iššūkiai, kylantys gabenant tekstilę į antrines jos rinkas Afrikoje, ypač didelė greitosios mados – pigių, sintetinių drabužių, paklausa, mat jie išmetami vos kartą kitą apsivilkus, trūksta perdirbimo pajėgumų – taigi nemaža dalis atliekų tiesiog deginamos.

„Kadangi nuo 2025-ųjų sausio visose ES šalyse panaudotą tekstilę bus privalu surinkti tik atskiruose konteineriuose, surenkamos tekstilės kiekis smarkiai padidės.

Tekstilės atliekas tvarkyti rekomenduojama laikantis atliekų tvarkymo hierarchijos – nerūšiuotos tekstilės negalima bus deginti ar išmesti sąvartynuose. Tuo tarpu panaudotos tekstilės perdirbimo technologijos pasaulyje žengia dar tik pirmuosius žingsnius“, – paaiškino L. Šiugždinienė.

Pasak jos, ši situacija verčia kuo skubiau rinkos dalyvius sėsti prie bendro stalo su Vyriausybės atstovais ir diskutuojant sukurti artimiausių penkerių metų strategiją.

Pasak „Sportland LT“ direktoriaus Juro Vėželio, nesutvarkytos – neperdirbtos – tekstilės atliekos yra didelė problema, kurios nevalia ignoruoti.

„Būtų blogai, jeigu tekstilės tvarkymo sistemos reikalavimai tebūtų nurodomi valdžios institucijų. Norisi, kad tai būtų daroma diskutuojant, tariantis su rinkos dalyviais. Mums reikia žinoti, kokių laukti pokyčių, ir jiems pasiruošti“, – teigė J. Vėželis.

Anot bendrovės „LPP Lithuania“ direktorės Irinos Gromovienės, svarbu tinkamai pasirengti direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje.

„Žinome apie ateinančius ES Atliekų direktyvos numatytus pokyčius ir norime kartu su kitais rinkos dalyviais bei valdžios institucijomis rasti geriausius sprendimus bei tinkamai pasiruošti direktyvos reikalavimams Lietuvoje įgyvendinti.

Suprantame, kad pokyčiai tekstilės sektoriuje yra būtini, todėl siekiame prisidėti prie tvaresnių sprendimų. Mums svarbu, kad šie pokyčiai būtų įgyvendinti sklandžiai ir norime sudaryti galimybes klientams aktyviai prisidėti prie tvaresnės ateities“, – sakė I.Gromovienė.

Sporto bei turizmo reikmenimis ir drabužiais prekiaujantį tinklą „Decathlon“ 72 pasaulio valstybėse, kartu ir Lietuvoje, valdanti įmonė pranešime spaudai pasidalino su direktyva susijusiomis įžvalgomis.

Pasak „Decathlon“ tvarumo direktorės Emilie Mauffet, Europos politikai, priėmę Atliekų tvarkymo direktyvos pataisas, turi išskirtinę galimybę kaip tik dabar paskatinti ir inovatyvios atliekų perdirbimo industrijos plėtrą.

„Visi tekstilės ekosistemos dalyviai turi dirbti kartu tam, kad užtikrintų uždarą jos gyvavimo ciklą – taip, kaip ir turi būti žiedinėje ekonomikoje. Padidinta tekstilės gamintojų, kaip ir visų šios sistemos dalyvių, atsakomybė gali padėti visiems kartu šį tikslą pasiekti“, – sakė E. Maufet.

Tekstilės atliekų tvarkymo organizacija „Refabrik“ veikia nuo 2023 m., vienydama Lietuvoje veikiančius tekstilės gamintojus ir importuotojus bei jiems atstovaudama. „Refabrik“ siekia mažinti tekstilės atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą šių atliekų tvarkymą bei perdirbimą, atstovauja rinkos dalyviams valstybinėse ir tarptautinėse institucijose.