Nors iki sprendimo paskelbimo buvo svarstančių, kad pinigų politikos formuotojai galėtų imtis spartesnio švelninimo, galiausiai išlaikyta laipsniško mažinimo kryptis. Tiesa, centrinio banko vadovė Christine Lagarde pripažino, kad nors vyko diskusijos mažinti puse procentinio punkto, visgi nuspręsta – ketvirtadaliu.
Misija dar nėra baigta
Tiesa, kartu su pranešimu dėl palūkanų mažėjimo akcentuota ir kita ECB prezidentės žinia – misija pažaboti infliaciją – dar nebaigta. Centrinis bankas siekia vadinamojo kainų stabilumo – 2 proc. metinio augimo. Nors šis rodiklis pagal išankstinį lapkričio mėnesio vertinimą buvo didesnis ir sudarė 2,3 proc., tikimasi, kad ateinančiais metais jis priartės prie pageidaujamo lygio.
Kainų augimo tempas jau šį rugsėjį buvo nukritęs žemiau ribos – iki 1,7 proc., tačiau spalį vėl ūgtelėjo ir sudarė lygiai 2 proc. Vis tik, ECB vertinimu, šį rudenį fiksuotas metinės infliacijos augimas buvo susijęs su bazės efektu – kainų palyginimu su praėjusiais metais, o ne dabartiniais jų pokyčiais.
Toks ECB vertinimas atsispindi ir pasirodžiusiose atnaujintose infliacijos prognozėse. Palyginti su rugsėju, jos peržiūrėtos žemyn – šiemet prognozuojama 2,4 proc. vidutinė metinė infliacija (prieš tai tikėtasi 2,5 proc.). Kitais metais taip pat tikimasi 0,1 proc. mažesnės infliacijos – manoma, kad ji sudarys 2,1 proc. Peržiūrėtos prognozės leidžia suprasti, kad pinigų politikos formuotojai mano, jog nuo rugsėjo mėnesio kovoje su infliacija padarytas šioks toks progresas. Vis tik, per anksti patikėjus, kad misija jau atlikta, kyla rizika sulaukti naujos infliacijos bangos.
Pinigų kiekis grįžta į augimo kelią
Tolimesnio nuoseklaus infliacijos lėtėjimo tikėtis vis sunkiau, nes pagrindinis ją slopinęs veiksnys palaipsniui grimzda užmarštin. Rekordinė infliacija euro zonoje kilo būtent dėl pandemijos laikotarpiu vykdytos pigių pinigų politikos, kuomet pinigų kiekis ekonomikoje padidėjo net ketvirtadaliu. Kainų augimas buvo prislopintas, aukštyn kojomis apvertus centrinio banko veiksmus ir sustabdžius pinigų „spausdinimą“. Tai leido stabilizuoti dviženkles aukštumas pasiekusį kainų augimą.
Centriniam bankui šių metų viduryje pradėjus politikos švelninimą, neužtruko, kol pinigų kiekis (M1) vėl grįžo į augimo kelią. Spalis buvo pirmasis mėnesis nuo 2022 m. rugpjūčio, kai šio rodiklio metinis pokytis vėl tapo teigiamas ir sudarė 0,3 proc. (10,4 trln. eurų). Šis rodiklis apima grynuosius pinigus ir einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas. Jo mažėjimas parodydavo, kad gyventojai santykinai mažiau pinigų galėjo skirti vartojimo prekių ir paslaugų išlaidoms – tai stabdydavo kainų augimą.
Tuo metu platesnio pinigų kiekio rodiklio M3, dar įtraukiančio ir terminuotuosius indėlius bei trumpalaikius skolos vertybinius popierius, metinis augimas toliau spartėja (3,8 proc.) ir pasiekė 16,6 trln. eurų. Galima konstatuoti, kad infliaciją slopinę veiksniai išsisėmė ir pastarojo pinigų politikos sugriežtinimo efektas baigiasi. Tolimesnis palūkanų normų sumažinimas toliau skatins pinigų kiekio grįžimą į augimo kelią.
Tiesa, vienas veiksnys lems, kad ECB pinigų politika išliks dvejopa. Be abejo, mažinamos palūkanos reiškia pinigų politikos švelninimą. Tačiau kitu kanalu toliau bus vykdoma kiekybinio griežtinimo politika. Kovido laikotarpiu pinigų politikos formuotojai ne tik išlaikė nulines palūkanas, bet ir vykdė beprecedenčio masto kiekybinį skatinimą – pandeminės programos pagalba supirkta obligacijų už rekordinę 1,7 trln. eurų sumą. Tai buvo vienas iš veiksnių, įgalinusių spartų pinigų kiekio didėjimą.
Praėjusių metų pabaigoje valdančioji taryba priėmė sprendimą nuo šio birželio 7,5 mlrd. eurų per mėnesį mažinti pandeminės programos reinvestavimo apimtis, o nuo 2024 m. pabaigos jį visiškai užbaigti. Reinvestavimas reiškė, kad suėjusio termino obligacijos buvo pakeičiamos naujomis – taip palaikant į finansų sistemą įliejamo likvidumo apimtis. Todėl kiekybinis griežtinimas – centrinio banko balanso mažinimas, prisidės prie likvidumo mažėjimo. O tai bus vienas iš veiksnių, kuris bent šiek tiek atsvers bazinių palūkanų mažinimo poveikį.
Diskusijos dėl neutralios palūkanų normos – dar priešakyje
Esminis klausimas, kuris po šio posėdžio liko neatsakytas – kiek toli ECB nusiteikęs žengti mažinant bazines palūkanų normas. Anot Ch. Lagarde, šiame posėdyje diskusijos dėl neutralaus palūkanų normų dydžio nevyko, tačiau kartu pabrėžė – šio klausimo artimiausiu metu išvengti nepavyks.
Tai palūkanų dydis, kurį nustačius, ekonomikos augimas nebūtų nei slopinamas, nei dirbtinai skatinamas. Centrinio banko vadovės teigimu, šis klausimas bus keliamas vis dažniau, kai ECB normos vis artės prie to, kas teorijoje laikoma neutralia norma. Įprastai įvardijamas aplink 2 proc. esantis dydis. Vis tik, kaip teisingai pastebėjo Ch. Lagarde – jo neįmanoma tiksliai nustatyti. Tai bus pirmoji problema, su kuria toliau mažinant palūkanas susidurs pinigų politikos formuotojai.
Tiesa, valdančiosios tarybos nariai veikiausiai daugiau dėmesio skirs net ne pačios neutralios palūkanų normos paieškoms, o ginčams, ar bazinės palūkanų normos turėtų būti nuleistos žemiau šios ribos. Apie poreikį vėl grįžti prie pigių pinigų politikos vis dažniau pagalvoja ne tik valdininkai, bet ir ekonomistai. „Bloomberg“ apklausos rodo, kad didžioji dalis jų mano, jog 2025 m. pabaigoje palūkanos bus nukritusios iki skatinančio lygio. Kai spalį dar buvo manoma, kad jos bus išlaikytos ties neutralia norma. Spėjama, kad palūkanos ateinančiais metais toliau bus mažinamos 25 baziniais punktais kiekviename posėdyje, kol birželį galiausiai pasieks 2 proc.
Vis dėlto, būtina suprasti, kad žemos palūkanų normos nėra vaistas nuo visų euro zoną kamuojančių ekonominių problemų. Tačiau įmonėms neinvestuojant dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, perteklinių ribojimų, biurokratinių kliūčių, o ne kredito trūkumo – pigesni pinigai ekonomikos neišgelbės. Galima tik priminti, kad grįžimas prie pigių pinigų politikos nuvertintų gyventojų santaupas, o esminės ekonomikos problemos taip ir liktų neišspręstos.
