Federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, eksportas, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,8 proc. ir sudarė 124,6 mlrd. eurų (130,3 mlrd. dolerių).
Finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo, kad eksportas sumažės dviem procentais.
Eksportas į Jungtines Valstijas, kur dažniausiai nukeliauja „pagaminta Vokietijoje“ ženklu žymėtos prekės, smuko 14,2 proc. iki 12,2 mlrd. eurų.
Eksportas į Kiniją, kuri 2023 m. buvo pagrindinė Vokietijos prekybos partnerė, susitraukė 3,8 proc. iki 6,9 mlrd. eurų.
„Destatis“ duomenimis, eksportas į kitas Europos Sąjungos šalis taip pat smuktelėjo, bet kukliau – 0,7 proc.
Spalį Vokietija importavo prekių už 111,2 mlrd. eurų, t. y. 0,1 proc. mažiau nei rugsėjį, o jos prekybos perteklius sudarė 13,4 mlrd. eurų.
Silpna Vokietijos eksporto paklausa – vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių užsitęsusį didžiausios Europos ekonomikos sulėtėjimą. Šalis taip pat susiduria su didele infliacija ir daugybe kitų giluminių problemų.
Vokietija buvo vienintelė iš pagrindinių išsivysčiusių ekonomikų, kuri praėjusiais metais susitraukė, o 2024 m. turėtų susitraukti vėl, nors dauguma analitikų 2025 m. prognozuoja šiokį tokį atsigavimą.