Preliminariais skaičiavimais, šešėlinės ekonomikas mastas Lietuvoje gali siekti nuo 8,2 iki 10 proc. nuo BVP

„Lietuvos duomenų agentūros vertinimu, šešėlinės ekonomikos mastas, eilę metų mažėjęs, dabar yra pasiekęs kaip ir tokį matavimų minimumą. Šešėlinės ekonomikos lygmuo tada būtų 8,2 proc. nuo BVP“, – LRT radijui sakė specialistas.

„Mes turim taip pat VMI daromas apklausas, kuomet yra apklausiami įmonių vadovai. Na ir įmonių vadovų atsakymų pagrindu galima būtų sakyti, kad šešėlinės ekonomikos mastas yra apie 10 proc.“ – pridūrė jis.

Vis dėlto, A. Klerauskas pabrėžė, kad šių duomenų vienareikšmiškai vertinti nereikėtų, mat aptariami skaičiai smarkiai priklauso nuo tyrimų aplinkybių ir vertinamų apibrėžčių.

„Deja, bet aš negaliu pasakyt, kad yra vienas kažkoks matavimas, kuris visiškai vienareikšmiškai atsakytų į jūsų užduotą klausimą. Tai priklauso nuo to, kokia yra tyrinėjimo apibrėžtis, kas yra įskaitoma į šešėlinę ekonomiką, Kalbant apie kažkokius konkrečius įverčius, tai jų yra keletas žinomų šiam momentui, na, bet jie, sakyčiau, gana kontraversiški ir, kaip sakiau, vienareikšmiškam vertinimui pagrindo nesudaro“, – teigė VMI viršininkės pavaduotojas.

Anot A. Klerausko, prie šiuo metu stebimos šešėlinės ekonomikos lygio mažėjimo tendencijos stipriai prisidėjo pastaruoju metu įgyvendintos reformos: įvesti ribojimai atsiskaitymui grynaisiais pinigais, statybų sektoriuje galiojantis skaidriai dirbančiųjų kodas bei pakeista perpardavimui skirtų automobilių įvežimo į šalį tvarka.

„Yra pakeista automobilių įvežimo į šalį perpardavimo tikslais deklaravimo tvarka, pagal kurią kiekvienam automobiliui jau įvežimo momentu suteikiamas unikalus skaitmeninis kodas, kuris vėliau lydi tą automobilį visuose perpardavimo sandoriuose“, – kalbėjo ekspertas.

„Tokiu būdu iš esmės nebelieka galimybės dalyvauti pardavimo sandoriuose savęs neatskleidžiant. Šitas pokytis leido iš esmės padvigubinti biudžeto pajamas iš automobilių prekybos sektoriaus“, – pridūrė jis.

Nepaisant sumažėjusio šešėlinės ekonomikos lygio bei jau įsigaliojusių šios problemos pažabojimo priemonių, pokyčių vis dar trūksta, pažymi skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė.

„Žiūrint į tai, ką sako ir mūsų įmonės, kurios deklaruoja skaidrumą, (...) jos tikrai pasigenda priemonių, kurios galėtų didinti galimybes vartotojams atsiskaitinėti ne grynaisiais pinigais“, – LRT radijo laidoje teigė ji.

Be to, kaip pažymėjo I. Lapeikienė, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymas didinti atsiskaitymo grynaisiais ribą iki 15–20 tūkst. eurų šešėlinės ekonomikos valdymo kontekste yra sunkiai suvokiamas.

„Iš tikrųjų vertinu labai neigiamai, nes manau, kad buvo dedamos didelės pastangos pastaraisias metais, kad tų grynųjų pinigų būtų mažiau. (...) Toks siekis didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą yra man nelabai suprantamas, ko mes tuo siekiame“, – teigė ekspertė.

Praėjusią savaitę R. Žemaitaitis pranešė registruosiantis siūlymą didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo dabar įtvirtintų 5 tūkst. eurų iki 15–20 tūkst. eurų. Tokią idėją politikas grindė poreikiu turėtų grynųjų krizės atveju. Vis dėlto, koalicijos partneriai bei parlamento opozicija teigė šiam siūlymui neketinantys pritarti.