Gruodžio 2–8 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 24 proc. nuo 86,6 Eur / MWh iki 107,3 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 91,7 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę, augant šildymo poreikiui ir trumpėjant šviesiam paros laikui, Lietuvoje 4 proc. augo elektros suvartojimas, jis pasiekė 270 GWh. Šiais metais daugiau elektros suvartota tik sausį. Vietos vėjo jėgainės pagamino 89 GWh elektros energijos ir padengė apie trečdalį Lietuvos vartojimo. Likusią dalį užtikrino kitos vietos elektrinės ir importo srautai iš Skandinavijos bei Latvijos.
Antroje savaitės pusėje Estijoje vykdant tinklo remonto darbus, buvo apriboti tarpsisteminiai pralaidumai su Latvija. Dėl to Estijoje ketvirtadienį susiformavo dvigubai mažesnės kainos nei Lietuvoje ar Latvijoje. Tačiau sėkmingai užbaigus tinklo darbus, kainos vėl tapo vienodos,“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 4 proc. nuo 259 GWh iki 270 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 55 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 149 GWh elektros energijos, tai yra 12 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 33 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 10 proc. nuo 81 GWh iki 89 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo trečdaliu nuo 21 GWh iki 27 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 15 proc. nuo 16 GWh iki 18 GWh. Kitos elektrinės pagamino 15 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 60 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 18 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 5 proc. nuo 154 GWh iki 146 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 70 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 3 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 11 proc. nuo 7 GWh iki 6 GWh. 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Skandinavija, 13 proc. į Latviją, o likę 24 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 79 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 86 proc. Lietuvos kryptimi.
