Energetikos ministerija siūlė keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kad gaminantys vartotojai mokėtų fiksuotą VERT nustatytą prisijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų ir galios didinimo mokestį.
„Siekiant ir toliau išlaikyti tvarų jų skaičiaus augimą, būtina užtikrinti paprastą, visiems aiškią ir vienodai taikomą prijungimo prie tinklo kainodarą, kuri suteiktų vartotojams daugiau skaidrumo bei stabilumo planuojant saulės elektrinių įrengimą“, – siūlymą aiškino tuometis energetikos ministras D.Kreivys.
Kas mėnesį atsispindės sąskaitose
Šiandien buitiniai elektros energijos vartotojai moka vien už suvartotą energiją. Verslo įmonės susimoka dar ir įvado galios mokestį.
Pagal planuojamą įvesti naują tvarką, įvado galia bus apmokestinama ir gyventojams. Kitaip tariant, kasmėnesinėse sąskaitose už elektros energiją prisidės ir mokestis už įvadą. Kuo jis mažesnės galios, tuo ir išlaidos mažesnės.
„Kiekvienas objektas turi tam tikrą įvado galią. Didžiulės verslo įmonės turi labai galingus įvadus: 100, 200, 300 kW. Tai reiškia, kad tinklas jiems įsipareigoja pateikti tokį galios kiekį: jeigu Energijos skirstymo operatorius (ESO) atveda 300 kW įvado galią, jis ir užtikrina, kad į objektą tekės tokia galia.
Privačiuose namuose, kol nebuvo elektromobilių krovimo įrenginių, įvado galia siekdavo apie 10, dabar jau didinama iki 20 kW. Jei ESO vienam objektui padidina įvado galią, gali būti, kad kitam paprašius padidinti įvado galią, to padaryti nebepavyks: tarkime, bendra pastotės galia – 50 kW, pas vieną teka 20 kW, pas kitą irgi tiek pat, o trečias tegali gauti tik 10 kW galią.
Buitiniams vartotojams ESO įvado galią padidindavo dažnu atveju vos paprašius – svarbu, kad būtų „laisvos“ galios. Tik ne visiems to neišvengiamai reikia“, – pastebėjo saulės modulių ir baterijų gamintojos „SoliTek“ produktų skyriaus vadovė Indrė Tursienė.
Anot pašnekovės, neretai galima apsieiti be įvado galios didinimo – kartais pakanka tiesiog vienu kartu neįjungti visų buityje naudojamų prietaisų. Tarkime, jei kraunate automobilį, tuo metu nekaitinti orkaitės ir nejungti džiovyklės ar sumažinti šilumos siurblio galią.
Imta ieškoti išeičių, kaip atlaisvinti nenaudojamą galią. Juk buitinis vartotojas, kuriam didesnės galios prireikia vos kelis kartus per savaitę, pats gali rasti sprendimų, kaip išsiversti be įvado keitimo.
Kaip sakė I.Tursienė, iš esmės mokestis buitiniams vartotojams planuojamas tam, kad prašydamas didesnės įvado galios kritiškai įsivertintum jo poreikį. „Kai už kiekvieną papildomą kilovatą moki pinigus, nuoširdžiai pagalvoji, ar tau tokio įvado reikia. Manau, atsiradus mokesčiui 30–40 proc. vartotojų pamatys, kad nevartoja tiek galios, kiek leidžia jų įvadas“, – sakė „SoliTek“ produktų skyriaus vadovė.
Baterija praplečia įvadą
Ką daryti, jei su turima įvado galia neišsiverčiate, tačiau kas mėnesį papildomai atiduoti mokesčiams nesinori?
Rinkoje esama pasiūlymų: pavyzdžiui, „SoliTek NOVA“ energijos kaupikliai leidžia maksimaliai sumažinti šią kainos dedamąją.
„Jei nenorite ar neišeina keisti vartojimo įpročio, tačiau būna valandų, kai elektros suvartojate labai daug, baterija gali būti gera išeitis. Galima turėti sąlyginai nedidelį įvadą, bet pasidengti kartą ar du per dieną pasitaikantį didelę vartojimą namuose. To gali prireikti, tarkime, kraunant elektromobilius. Baterija praplečia įvadą: 10 kW galite gauti iš tinklo ir dar 10 kW pasiimti iš baterijos“, – aiškino I.Tursienė.
Nauja tvarka palies ir turinčius saulės elektrines
Naujos taisyklės nuošalyje nepaliks ir gamintojų, turinčių saulės elektrines: jie į tinklą negalės patiekti didesnės galios, nei leis su ESO sutarta galia.
Tačiau ir čia elektros energijos kaupikliai gali būti išeitis. Jie leidžia net ir susimažinus įvado galią mėgautis saulės elektrinės privalumais.
„SoliTek“ atstovė paaiškino: jeigu vartotojas turi 15 kW galių saulės elektrinę, o įvado galia – 10 kW, vadinasi, į tinklą jis gali generuoti ne daugiau nei 10 kW. Saulėtomis dienomis elektrinė gali generuoti gal net ir visus 15 kW elektros. Tokiu atveju vartotojas kelias valandas per parą turi 5 kW perviršį.
„Galbūt žmogus bando prie to taikytis ir tuo metu, kai generacija viršija leistiną įvado galią, namie įjungia visus įrenginius, kad suvartotų elektros perviršį.
„SoliTek NOVA“ baterija perviršį kaupia. Įvaizduokite: saulės elektrinė generuoja 15 kW, į tinklą atiduodama 10 kW, o 5 kW kaupiami baterijoje. Generacijai sumažėjus, baterija iškart atiduoda sukauptą energiją – ruošia vietą kitam generacijos pikui. Taip vartotojas gauna žymiai didesnę naudą, nes jam niekada nereikia riboti generacijos. Juo labiau, kad įprastai pikinė generacija būna dieną, kai žmonių nebūna namuose, todėl sunaudoti elektros perviršio neįmanoma“, – komentavo pašnekovė.
Vienas įrenginys kelioms funkcijoms
Be jau minėtų funkcijų „SoliTek NOVA“ baterija atlieka dar kelias. Jeigu dingsta elektra, baterija „pamaitina“ visus namus.
Jeigu tinkluose nebeturite iš saulės sugeneruotos elektros energijos, išmanioji „SoliTek“ baterija ją perka pigiausiomis valandomis. Be to, savyje kaupdamas perteklinę energiją įrenginys leidžia išvengti pasinaudojimo tinklais mokesčio.
„Kaupikliai Europoje privačių klientų namuose labai populiarūs – baterijos nėra naujiena kitur, kol kas jos naujiena pas mus, Lietuvoje. Bet tai yra kelias, kuriuo turime žengti“, – įsitikinusi I.Tursienė.
Paprastai žmonės renkasi bateriją statyti techninėse patalpose arba garaže. Virš jos kabinamas inverteris (galios keitiklis). Šie įrenginiai užima nedaug vietos, o elektros instaliacija pasirūpina „SoliTek“ specialistai.
„Tik nedarykite klaidos – baterijai įrengti kvieskite išmanančius meistrus. Tokiam darbui reikia aukštos kvalifikacijos, nes tenka daryti gana gilią intervenciją į kliento vidaus tinklus. Pas mus dirba kvalifikuoti specialistai, esame matę visokiausių elektros instaliacijų – darbą padarome ir greitai, ir kvalifikuotai.
Reikia suprasti, kad baterijos Lietuvoje – dar naujovė, vadinasi, dar nėra plačiai sukaupta praktinės patirties, todėl rizikuoti neverta“, – sakė „SoliTek“ produktų skyriaus vadovė.
Paskelbė kvietimą
Elektros energijos kaupiklį svarstantiems įsirengti buitiniams vartotojams svarbu žinoti, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms. Į jas galės pretenduoti buitiniai elektros energiją gaminantys vartotojai. Gyventojams bus kompensuojama iki 45 proc. patirtų finansinių išlaidų.
Iš viso šiuo kvietimu numatyta išdalinti 3 mln. 291 tūkst. eurų paramos. Panašiai pusė atiteks Vilniaus regionui, likusi dalis – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionams.
Už 5 kWh talpos bateriją namams APVA numačiusi 1900 eurų paramą, už 10 kWh – 3800 eurų, už 15 kWh talpos bateriją – 5700 eurų paramą.
APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė nurodė, kad dotacija skiriama už ne didesnę kaip 15 kWh elektros energijos kaupimo įrenginio talpą kiekvienam elektros vartojimo objektui, prie kurio elektros įvado prijungta elektrinė ir elektros energijos kaupimo įrenginys, kuriam prašoma dotacijos.
Energetikos ministerija (ENMIN) primena, kad šiam kvietimui jau galios palengvinta biurokratinė procedūra: supaprastinta gyventojų paraiškų administravimo sistema, atsisakant ankstesnio dviejų pakopų proceso, kai lėšos buvo pradžioje rezervuojamos pagal pateiktas paraiškas. Ministerijos atstovai naujienų agentūrai „Elta“ pabrėžė, kad finansuojami bus tik gyventojai, turintys gaminančio vartotojo statusą.
Pasirinkę grynojo atsiskaitymo būdą, kol kas gauti dotacijos negalės. Be to, įvesti saugikliai ir dėl dvigubo finansavimo.
„Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, kai jungtinio projekto pareiškėjas gauna dotaciją įtampos keitikliui ir su saulės elektrine, ir su kaupimo įrenginiu, pakeisti fiksuotieji įkainiai. Nauji fiksuotieji įkainiai siekia 844,63 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) už 1 kWh ličio geležies fosfato jonų ir 698 eurai su PVM už 1 kWh ličio jonų kaupimo įrenginio talpą.
Tai apima tik elektros energijos kaupimo įrenginio ir jo sumontavimo kaštus, tačiau neapima kitų būtinųjų priedų, kuriuos jungtinio projekto pareiškėjas fizinis, asmuo, norintis gauti dotaciją, turi įsigyti naudodamas savo lėšas arba finansavimą iš kitų šaltinių“, – sakė ENMIN atstovai.
Prašant paramos būstas turi būti įregistruotas Registrų centro nekilnojamojo turto (NT) registre ir jame turi būti vartojama su APVA parama įrengto elektros energijos kaupimo įrenginio kaupiama elektra. Taip pat gyventojai gali būti įsirengę atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę, prijungtą prie elektros vartojimo objekto elektros įvado. Kriterijus atitinka ir įsirengę prie elektros vartojimo objekto elektros tinklo prijungtą kaupimo įrenginį toje pačioje vietoje, kurioje yra ir NT registre įregistruotas elektros vartojimo objektas.
Į finansavimą gali pretenduoti net tie gyventojai, kurių dalis elektrinės generuojamos galios yra priskirta nutolusiems elektros vartojimo objektams. Tokiu atveju visi elektros vartojimo objektai, kuriems priskirta elektrinės generuojama galia, turi būti tame pačiame regione – tik Sostinės arba tik Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – kol praeis 5 metai po projekto finansavimo pabaigos.
