Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas šią savaitę Seimui pateikusi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Jekaterina Rojaka siūlo, kad būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas reguliariai analizuotų Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).
Remdamasis Valstybės duomenų agentūros, Žemės ūkio informacinio centro ir kitų institucijų informacija, šis centras teiktų Vyriausybei ir Seimui analizės rezultatus ir pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo.
Projektas taip pat numato, kad STRATA Vyriausybės nustatyta tvarka galėtų „rinkti duomenis iš privačių subjektų apie šiam tikslui reikalingų produktų ir paslaugų kainos dedamąsias dalis“.
J. Rojaka mano, kad pasiūlytas stebėsenos mechanizmas leistų skaidrinti rinką ir didinti sąžiningą konkurenciją.
„Dabar netgi keli centrai – Žemės ūkio informacijos centras, Valstybės duomenų agentūra, Lietuvos bankas, tam tikra prasme ir Konkurencijos taryba – renka tuos duomenis. Bet vieno langelio principo ten, kur galutinis vartotojas galėtų susipažinti, analitikai galėtų lengvai pasinaudoti tais duomenimis, deja, neturime.
Todėl ir siūloma visus duomenis akumuliuoti, stebėti ir žiūrėti kainų formavimo etapus. (...) Tam, kad galėtume koreguoti svarbius Lietuvos gyventojams sprendimus, turėtume žinoti, kur šiandien esame. Toks skaidrinimo mechanizmas, stebėsenos mechanizmas, leistų mums tą daryti“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė Ekonomikos komiteto narė J. Rojaka.
Jos duomenimis, kitos šalys irgi taiko panašius mechanizmus tai yra stebi kainas ir infliaciją.
Seimo opozicija: perteklinis, nieko neišspręsiantis projektas
Seimo opozicijos atstovai dėl galimo funkcijų dubliavimosi, kišimosi į verslo reikalus skeptiškai vertino pasiūlytą kainų stebėjimo mechanizmą.
„Ir šiuo metu yra ne viena iniciatyva, tiek valstybinė, tiek privati, kuri vykdo pagrindinių žemės ūkio produktų tai yra maisto produktų kainų stebėseną. Įdomu, kuo tai skirsis ir ką naujo atneš? Taip pat būtų svarbu vengti funkcijų dubliavimo, nes turime Valstybės duomenų agentūrą, kuri renka duomenis“, – Seimo posėdyje sakė TS-LKD frakcijos narė Giedrė Balčytytė.
Jos nuomone, komercinės informacijos viešinimas ir dalijimasis tarp rinkos dalyvių tikrai turėtų konkurencijos ribojimo rizikų.
Jai pritardamas Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė pastebėjo, kad Konkurencijos taryba prižiūri, kad nebūtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi.
„Suprantu, kad reikia rinkti statistiką, tačiau viena projekto nuostata, man atrodo, gana grubokai kišasi į privačių asmenų reikalus. Tai yra nuostata, kurioje kalbama apie tai, kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų galima rinkti duomenis iš privačių subjektų apie produktų ir paslaugų kainos dedamąsias dalis. Jūs norite suteikti teisę žinoti privačių asmenų kainodarą ir ją vos ne viešai skelbti valstybės institucijoje tam, kad kiti žinotų, kokia yra kitų subjektų kainodara? Mes juk lendame į privačią rinką“, – projektą kritikavo I. Vėgėlė.
„Ar vis dėlto neatsitiks taip, kad tiesiog kuriami lūkesčiai, kurie nebus atliepti, ir tos kainos bus kaip ir buvusios? Tą rodė ir Lietuvos banko tyrimas, atlikęs įvairias analizes, ypač mūsų didelės infliacijos laikotarpiu, ir buvo nustatyta, kad neatrasta tų dedamųjų, kurios keltų susirūpinimą ir būtų nepagrįstos“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas mano, kad pasiūlytas projektas nieko neišspręs.
„Manau, kad šis įstatymas yra perteklinis, jis nieko esmingai nenuspręs. Bijau, kad nebūtų einama kur nors toliau, pavyzdžiui, išsiaiškinus kainodarą, tą kainodarą kaip nors reglamentuoti, kištis į kainų reguliavimo procesą. (...) Tai būtų funkcijų, esančių rinkoje, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, dubliavimas. O šiaip man atrodo, kad tai yra toks meilės ir rūpesčio rinkėjams demonstravimas“, – plenariniame posėdyje pastebėjo E. Gentvilas.
Opozicijos kritika nesutrukdė įstatymo pataisoms įveikti pirmą – tai yra pateikimo stadiją Seime. Už projektą po pateikimo balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 21. Įstatymo pataisų imsis Teisės ir teisėtvarkos bei Ekonomikos komitetai, o Seimo salėje jis vėl atsiras pavasarį.
Dar vienas biurokratijos sluoksnis
Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulinė. Anot jo, abejotina, ar institucijos sugebėtų efektyviai reguliuoti kainas.
„Ką tu su ta informacija apie maisto prekių kainų sudėtį darysi ir kokios paskatos biurokratui kištis į kažkokių atskirų prekių kainodarą? Ji kinta praktiškai kiekvieną dieną. Nes turime nuolaidas, akcijas, identiškas prekes. Pienas, pavyzdžiui, yra bazinė prekė, bet jo kainos gali skirtis kelis kartus. Ir žmonės tą brangesnį pieną perka. Tai kaip tu tuos dalykus reguliuosi?“ – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.
„Čia gyvenimas rinkimine nuotaika. Realybėje tai bus dar vienas sluoksnis biurokratizmo, nors programoje žadėta, kad to bus mažinama“, – tvirtino jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad institucijos jau yra surinkusios daug informacijos apie galutinių maisto prekių kainų sudedamąsias dalis.
„Yra Žemės ūkio ministerijos labai detaliai paruošta informacija ir ten išskaidytos visos dedamosios. Pavyzdžiui, pieno kainų dedamosios išskaidytos pagal tai, kiek atitenka pardavėjui, perdirbėjui, prekybininkui. Labai daug surinkta informacijos tiek institucijų, tiek privačiomis iniciatyvomis“, – komentavo jis.
