„Po truputį valstybė su savo pagalba pasitraukinėtų tam, kad mes galėtume didinti pensijas dabartiniams, o ne ateities pensininkams. Tačiau lygiai taip pat pasiūlysime instrumentus, jog šitą susiformavusį vakuumą būtų galima pakeisti per kolektyvines šakines sutartis, bendradarbiaujant su darbdaviu.
Šiuo metu tik trečios pakopos fondų įmokoms yra naudojama darbdavio papildoma vadinama darbo užmokesčio dalis. Kitaip tariant, pamėginsime išspręsti abi problemas pasiūlydami patrauklias formas ir instrumentus“, – interviu tinklalaidėje politika.lt sakė G. Paluckas.
„Galimas išimtis, galimas lengvatas įmonėms, kurios įsipareigotų per kolektyvines sutartis“, – darbdavių paskatinimo dalyvauti tokioje sistemoje priemones vardino jis.
Politikas pabrėžė, kad kiek lėšų nuo kasmetinio „Sodros“ rezervo augimo, 2025 m. sieksiančio 320 mln. eurų, bus skiriama pensijų didinimui dar tik diskutuojama. Tačiau, anot jo, per keturis metus valstybės dalis skiriama „Sodrai“ bus mažinama.
„Kiek jis („Sodros“ rezervas – ELTA) bus formuojamas lėčiau, reikės dar diskutuoti, konkretūs skaičiai atsispindės priemonių plane. Tačiau rezervas šiandien yra valstybės įnašuose į privačius pensijų kaupimo fondus, kasmet auga, kitų metų biudžete numatyta, berods, 320 mln. eurų ir atitinkamai per ateinančius ketverius metus tą valstybės pridedamąją dalį galime po truputį mažinti, nukreipiant į dabartinių pensijų gavėjų pensijų didinimą“, – komentavo politikas.
G. Paluckas aiškino, kad skatinimas sudaryti kolektyvines sutartis užtikrinančias profesinį kaupimą yra paremtas poreikiu įgyvendinti tam tikrus įsipareigojimus.
„Šitas paskatinimas yra neišvengiamas dėl minimalios algos direktyvos perkėlimo ir tam tikrų įsipareigojimų pasiekimo, bet kai kada tas spaudimas, kuris ateina iš Europos, gali būti mums patiems naudingas. Turime įvairias sistemas, kai kur yra profesiniai pensijų kaupimo fondai, kurie irgi veikia šakiniu principu, t. y. privalomi tam tikrai profesinei bendruomenei“, – sakė G. Paluckas.
Taip pat premjeras teigė, kad naujoji valdžia sieks, kad pensijos pasiektų pusę vidutinio darbo užmokesčio anksčiau nei 2027 m. Bet, įspėja jis, tai būtų įmanoma tik smarkiai pagreitinus ekonomiką arba beveik 700 tūkst. imigrantų, kas nepriimtina.
„Po 2027 metų ta kreivė sparčiai krenta žemyn dėl senstančios visuomenės ir besitraukiančių dirbančių asmenų iš darbo rinkos. Tai reiškia, kad mes turėsime per tą laikotarpį akseleruoti savo ekonomiką, sukurti didesnę pridėtinę vertę. Kitu atveju mums reikės beveik 700 tūkst. imigrantų, kurie kompensuotų darbo jėgos netektis darbo rinkoje. Tai yra vieši fondų skaičiavimo tam tikri modeliavimai. Tačiau Lietuva 700 tūkst. imigrantų tiesiog negali sau leisti, nes jau ne jie prie mūsų pritaps“, – aiškino jis.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, paskirtasis ministras pirmininkas Gintautas Paluckas Seimui ketvirtadienį pateikė būsimosios Vyriausybės programą.
Pagal šią programą, Vyriausybė planuoja senatvės pensijų didinimą, jas indeksuojant atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą ir siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos šalių vidurkio.
Programoje taip pat paminima, kad naujoji valdžia sieks nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo.
„Sodros“ rezervas šiuo metu siekia apie 3 mlrd. eurų. Taip pat Vyriausybė planuoja didinti GPM progresyvumą.
„Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą. (...) Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo“, – rašoma Vyriausybės darbų programoje.
Naujasis Gintauto Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.
