Negalima sakyti, kad ji nieko nenuveikė, – per ketverius metus buvo panaikintos 166 nereikalingos įstaigos, valstybės tarnautojų sumažėjo kone dešimtadaliu.
Tačiau biurokratai, regis, yra gajesni už gebėjimu išgyventi ekstremaliomis sąlygomis labiausiai pasižyminčius lėtūnus, todėl, nelikus Saulėlydžio komisijos, jų saulė netrukus vėl užtekėjo.
Bent dalinį jos užtemimą sukėlė „Teltonikos“ įkūrėjo A.Paukščio pareiškimas, kad 3,5 mlrd. eurų vertės investicijų Lietuvoje nebus, kaip ir planuotos lustų gamyklos. Verslininkas pirštu bedė į valstybės valdomų įmonių „Litgrid“ bei „Via Lietuva“ kuriamus barjerus, dėl kurių sostinėje statomas aukštųjų technologijų parkas negali naudotis tinkamos galios elektros linijomis.
Valdžios aparate bent trumpam kilo nedidelis žemės drebėjimas, nes aiškintis pradėjo ne tik ministrai, bet ir premjerė I.Šimonytė bei „Teltonikos“ savininko rinkimų metu paremtas prezidentas G.Nausėda.
Netrukus įtampa atlėgo, nes reikalai pajudėjo į priekį, o A.Paukštys užsiminė, kad gamyklos vis dėlto bus toliau statomos, tik darbų pabaiga nusikels bent 2–3 metams.
Vis dėlto sniego gniūžtė jau pradėjo riedėti nuo kalno. Nors „Via Lietuva“ vadovas M.Švaikauskas ėmė aiškinti, kad reikia atsižvelgti ir į kelininkų interesus, sulaukė net valstybės valdomos elektros tinklų įmonės ESO dūrio – esą dėl kelių priežiūra užsiimančios bendrovės veiklos stringa net 165 energetikų projektai, susiję su įkrovimo stotelių plėtra.
Tikrai nuostabu, kai tarpusavyje riejasi net valstybinės bendrovės.
Prabilo ir „Telia“, jau ne vienus metus susidurianti su kliūtimis statant duomenų centrą, ir smulkesnės bendrovės, užsiimančios, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra.
Žibalo į ugnį dar kliūstelėjo prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas ir savininkas D.Dundulis, paskelbęs, kad 40 milijonų eurų kainavęs ką tik įkurtas Sostinės medicinos centras stabdo veiklą ir ieškos kito savininko.
Priežastis – prezidento G.Nausėdos sprendimas vetuoti įstatymą, pagal kurį siuntimus nemokamoms paslaugoms galėtų išduoti ne tiktai Lietuvos nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai priskiriamų, bet ir privačių gydymo įstaigų gydytojai.
Taip vienu parašu nubrauktos milžiniškos investicijos į vieną didžiausių privačių gydymo įstaigų.
Kai kas netgi spėlioja, kad prezidento veto galėjo būti paremtas ne logika, bet nedideliu kerštu, nes tokį įstatymą priėmė dar praėjusios kadencijos Seimas, kuriame daugumą turėjo S.Daukanto aikštės rūmuose nemėgstami konservatoriai.
Didžiuliai projektai stringa ir žemesniu lygiu.
Antai neseniai paskelbta, kad šiais metais iš pirmo karto statybos leidimą sostinėje gavo vos 5 procentai pareiškėjų, tuo metu Marijampolėje – per 43 proc., Šiauliuose – beveik 30 proc., Kaune – 16 proc.
Valdininkai aiškina, kad projektai atmetami dėl netinkamai pateiktų dokumentų. Vadinasi, vilniečiai, palyginti su kitų miestų gyventojais, yra visiški beraščiai. Bent jau biurokratų akyse.
Nieko nuostabaus, kad, kilus tokiam triukšmui, įsitraukė ir verslo organizacijos – tiek Lietuvos pramonininkų konfederacija, tiek Lietuvos verslo konfederacija (LVK), tiek kitos. LVK praėjusią savaitę paskelbė sukūrusi nevyriausybinę Efektyvios valstybės komisiją.
Ji ketina rinkti verslo subjektų pranešimus apie perteklinį reguliavimą, trukdantį plėsti verslą, nagrinėti net ir pavienius atvejus pasikvietus valstybės ar savivaldos institucijų bei įmonių atstovus, informuoti Vyriausybę ir siūlyti problemų sprendimo būdus.
„Mūsų, kaip verslo bendruomenės, pagrindinis nuogąstavimas buvo tas, kad tradiciškai vienas konkretus klausimas išsispręs, visi pasipiktins ir biurokratizmas tekės sena vaga.
Todėl kaip priemonę pasirinkome viešumą ir kviečiame verslus ar gyventojus pranešti mums apie sistemines problemas“, – sakė LVK prezidentas A.Romanovskis.
Beje, reikėtų pripažinti, kad nei A.Kubilius, nei vėlesni premjerai taip ir nesugebėjo nukirsti galvos valdininkijos hidrai arba ji spėriai ataugo.
Nors kai kuriose institucijose perteklinio reguliavimo gerokai sumažėjo, jo vis dar per daug.
Paskirtasis premjeras G.Paluckas pripažino, kad būtent perteklinis reguliavimas yra ekonomikos stabdys, bet toliau postringavo, esą vienas svarbiausių Vyriausybės siekių bus pasitikėjimo valstybės institucijomis didinimas, viešųjų paslaugų ir jų prieinamumo gerinimas.
Žodžiai, tegul ir griozdiški, gal ir teisingi, tik kaip bus su darbais?
Dėl teisybės reikia pasakyti, kad serga ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga.
Konkurencingumo ataskaitoje buvęs Europos centrinio banko vadovas M.Draghi kaip vieną pagrindinių kliūčių minėjo būtent perteklinį reguliavimą. Antai nuo 2019 iki 2024 metų ES priimta 13 tūkst. teisės aktų, o JAV – vos 3 tūkst.
Nepaisant to, JAV kur kas įnirtingiau nusiteikusios kovoti su biurokratija. Išrinktasis prezidentas D.Trumpas paskyrė verslininką E.Muską departamento, gerinsiančio valstybės valdymą, vadovu.
Dabar dėl savo darbo vietų dreba milijonai JAV valdininkų. O pas mus priešingai – prezidentas G.Nausėda užsimanė dar vienos ministerijos – Regionų.
