Pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko rangos konkursą 2023 m. laimėjo valstybės įmonių grupės „Ignitis“ bendrovė „Ignitis Renewables“ su partneriu „Ocean Winds“, parkas vadinsis „Curonian Nord“.
Antrojo konkurso pradžia paskelbta lapkričio 18 d., bendra numatoma jo trukmė – apie 7 mėnesius, tad laimėtojas preliminariai turėtų būti žinomas 2025 m. birželio mėnesį.
Šią vasarą Seimas supaprastino konkurso sąlygas – jis bus laikomas įvykusiu, net jei norą dalyvauti pareikš tik viena įmonė. Taip pat leista parke pagamintos elektros pardavimo kainą perskaičiuoti kasmet, priklausomai nuo valstybės skiriamo skatinimo apimties.
„Kaip žinia, vienas parkas buvo su vystymo mokesčiu, berods 20 mln. valstybei buvo pažadėta, o antrasis parkas atvirkščiai jau – 15 metai iš vartotojų kišenės bus prašoma remti gana aukštą, 107 eurų už megavatvalandę, tokiu mokesčiu. (...) Kaip elgsitės su tuo parku, kuris tiesiog buvo be konkurso (organizuotas – ELTA), sakyčiau, arba labai keista konkurso forma?“ – ketvirtadienį po Vyriausybės programos pristatymo būsimo ministro klausė „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius.
„Programoje yra įtraukta nuostata, kad pirmesnis principas, aišku, turėtų būti vykdoma maksimali konkurencija, (...) kaip dabar sukurtos sąlygos vienam dalyviui laimėti šį konkursą, tai kad būtų maksimali konkurencija. (...) Vėjo energetika jūroje strateginiu požiūriu yra reikalinga, be abejo, klausimas yra kainos, kiek už tai galima papildomai mokėti“, – atsakydamas į klausimą kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Būsimas ministras pabrėžė, kad programoje įtrauktas siekis racionaliai vertinti vėjo parkuose pagamintos elektros kainą, todėl dėmesys pirmiau bus skiriamas žaliosios energetikos projektams sausumoje.
„Netgi ir turint tą konkurenciją, reikia vertinti kainą. Referencija yra būtent į kitus atsinaujinančių energijos išteklių projektus sausumoje, būtent saulės ir vėjo projektus, pirmiausia turėtų būti išnaudojamos tų projektų plėtros galimybės“, – tikino Ž.Vaičiūnas.
„Įdomi tokia situacija yra, kai kadencijos pabaigoje yra paskelbiami konkursai, kur politinę atsakomybę ir praktinę atsakomybę turės prisiimti kita Vyriausybė. Bet tikrai pažadu, kad sprendimai bus racionalūs ir kad nedidintų naštos tiek verslui, tiek gyventojams“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Jūrinio vėjo parko aukcioną vykdanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įtvirtino 15 metų skatinimo laikotarpį, per kurį bus taikoma konkursą laimėjusios įmonės pasiūlyta sandorio kaina už metinį skatinamą kiekį. Jis skaičiuojamas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Jau anksčiau nustatyta, kad konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei. Minimali jo suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai. Vystymo mokesčiui bus taikomas ir infliacijos pokytis.
Įtvirtinta didžiausia leistina generuoti ir mažiausia galima įrengtoji galia – 700 MW, nustatyta, kad megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.
„Dalyviai taip pat galės atsisakyti elektros energijos skatinamo kiekio ir vietoje to pasiūlyti valstybei mokestį už elektrinių plėtrą jūrinėje teritorijoje“, – teig VERT.
Dokumentus ir pasiūlymą dėl pageidaujamos gauti sandorio kainos konkurso dalyviai galės teikti iki 2025 m. kovo 18 d., po to bus pradėtas kvalifikacijos tikrinimo etapas, kuriam numatyta iki 30 darbo dienų.
Potencialų konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
