„Pati programa nėra ambicinga, visi tikslai galėtų tikti bet kuriuo laikotarpiu praeityje ar ateityje (...) Tie tikslai yra geri, bet jei nėra keliamas tikslas laike, tai suprantame, kad sunku ir pamatuoti ar pavyko ar nepavyko. Tai labai saugus kelias, primena rinkimų tąsą, kai žarstomi pažadai“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė konservatorius Mindaugas Lingė.
„Viena vertus, man atrodo, kad rinkiminių pažadų tęsinys. Nes labai daug kalbos apie didinimą, apie siekius, labai mažai konkretumo“, – sakė liberalė ir buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
M.Lingė: daug pažadų reikalausiančių valstybės lėšų, bet naujų pajamų nenumatyta
Kaip aiškina M.Lingė, Vyriausybės programoje yra daug pažadų, kurie reikalautų papildomų valstybės lėšų, tačiau nenumatyta didinti biudžetą ar jo surinkimą. Politikas pastebi, kad ankstesnė socialdemokratų ambicija į biudžetą pritraukti papildomus 3 mlrd. eurų – neatspindėta.
„Programoje pastebi labai daug teiginių – „didinsime“, „sieksime“, „skatinsime“. Ir visa tai atsiremia į viešuosius finansus kur poreikiai yra tikrai dideli ir tai silpniausia programos dalis. Jie nėra pagrįsti papildomomis pajamomis. Bet dingo ambicija surinkti daugiau surinkti daugiau į valstybės biudžetą, kas buvo žadama per rinkimų kampanija. Tuo metu buvo iškeltas siekis – 3 mlrd. eurų didesnis biudžetas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams aiškino M.Lingė.
Kita silpnoji vieta, anot konservatoriaus – naujos lengvatos, tuo pat metu nepanaikinant įvestų seniau.
„Nes yra 7–8 lengvatos numatytos, kurios papildomai tuštintų biudžetą. O tos, kurias panaikinus būtų galima sutaupyti, jos yra neapibrėžtume. Neaišku, kokie pasiūlymai bus“, – tvirtino jis.
V.Čmilytė-Nielsen: norint aprėpti pažadus teks didinti mokesčius, liberalams tai kelia nerimą
V.Čmilytė-Nielsen vertinimu, ši programa – rinkiminių pažadų tęsinys, kur susitelkiama į siekius, bet ne konkretumą. Bet, pasak jos, liberalams nerimą kelia tai, kad norint įgyvendinti programos siekius, reiktų kelti mokesčius tiek pasiturintiems, tiek vidurinei klasei.
„Liberalams kelią nerimą dalis, susijusi su mokesčių kėlimu. Nes pažadus aprėpti teks didinti mokesčius ne tik turtingiausiems, kaip rinkiminėse tribūnose kalbėjo socialdemokratai, bet ir vidurinei klasei, kas turės įtakos visai ekonomikai“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Liberalė pastebėjo, kad nors naujoji valdžia daug kalbėjo apie poreikį mažinti biurokratiją, tačiau programoje naujų institucijų, komitetų ar net ministerijų sukūrimas yra vienas iš pagrindinių aspektų.
„Kalbama apie vienų ar kitų problemų sprendimą, kuriant naujas biurokratines institucijas. Tai regionų problemos bus sprendžiamos kuriant regionų ministeriją. Kainos bus pažabotos įkuriant daugiau stebėsenos ir kontrolės mechanizmų. Daug naujo biurokratizmo ir tai vienas iš esminių dalykų“, – komentavo ji.
Anot politikės, programoje nieko nepaminima apie poreikį pasirengti Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai 2027 m., ambicijos trūksta ir žmogaus teisių apsaugos srityje.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, G.Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA).
Taip pat Vyriausybės programoje numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
Naujoji valdžia taip pat žada imtis aktyvesnės politikos kainų klausimu, siekdami įvertinti itin spartaus kainų, ypač maisto didėjimo reiškinį.
Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G.Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.
