„Kalbėdami apie branduolinę energetiką sau turėtume kelti ir platesnius tikslus. Kalbant apie šios technologijos vystymąsi, tai reikia nepamiršti, kad ten kaip kuras gali būti naudojamos turimos branduolinės atliekos, kuriu Lietuvoje yra apstu. Ir jų saugojimui mes išleisime ne vieną šimtą milijonų eurų, o gal net milijardą“, – ketvirtadienį Seime pristatydamas Vyriausybės programą teigė G.Paluckas.
„Jei atsirastų technologija, kuri tas atliekas naudotų kaip kurą ir nesumažintų mūsų atsinaujinančios energetikos tai būtų tik laimėjimas“, – pabrėžė jis.
Taip premjeras atsakė parlamentaro Lino Balsio paklaustas, ar tokių technologijų vystymas neprieštarauja atsinaujinančios energetikos tikslams.
G.Paluckas pabrėžė, kad tokių technologijų vystymas numatytas energetikos strategijoje.
„Kalbant apie ketvirtos kartos modulinius reaktorius, tai jų vystymą numato mūsų energetinė strategija, kurioje numatoma, kad nuo 2035 m. galima būtų svarstyti į rinkos įvedimą mažųjų reaktorių. Jie galėtų pakeisti tam tikrus dujinius generatorius sistemos palaikymui“, – tvirtino jis.
Devynioliktos Vyriausybės programoje numatyta su JAV ir Europos Sąjungos partneriais plėtoti mažųjų modulinių reaktorių įsigijimo projektus.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.
Strategija numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot buvusio energetikos ministro D. Kreivio, yra mažesni ir saugesni už pasaulio rinkose eksploatuojamus šiuo metu.
D.Kreivio teigimu, norint ateityje įsirengti tokių branduolinių reaktorių, politinis sprendimas turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
