Dalis ekspertų nurodo, kad būtų tikslinga įvesti vieningą mokestinę sistemą visoje ES. „Ilgalaikėje perspektyvoje aš neatmesčiau tokio scenarijaus ir tikrai nesu priešininkas stipresnės mokestinės politikos koordinacijos.
Praktikoje esu ne kartą Europos reikalų ir socialinių reikalų komitetuose pasisakęs už didesnį mokestinių dalykų harmonizavimą, siekiant išvengti nuolatinių „žiurkių lenktynių“, kai valstybės konkuruoja dėl investuotojų mažindamos viešojo sektoriaus finansavimą. Toks investuotojas dažnai vis tiek vėliau perkelia veiklą į Kiniją.
Todėl bendra koordinacija būtų daug efektyvesnė. Tačiau tai susiję su platesne Europos ateities vizija. Kai tik pradedame apie tai kalbėti, pasigirsta teiginių, kad kuriama supervalstybė, o nacionalinės valstybės praranda galias. Tokios diskusijos neretai uždaromos, tačiau aš jas sveikinu. Manau, kad naujoji Europos Sąjungos dauguma bent jau palaikys šių temų svarstymą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali?“ kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas.
Politiko teigimu, kai kalbama apie didelių teršėjų ar technologijų gigantų apmokestinimą, vienos šalies politika tokiems subjektams yra neefektyvi. Todėl reikalinga vieninga Europos politika, galinti užtikrinti reikšmingą fiskalinį rezultatą.
„Tai nereiškia, kad mūsų mokestinė politika turi būti atiduota Briuseliui. Privalome patys atlikti savo namų darbus. Manau, kad šioje kadencijoje diskusija apie labai nedidelį papildomą ypatingai turtingų žmonių apmokestinimą jau pasiekė paskutinę fazę, ir sprendimas pagaliau bus priimtas“, – pabrėžė jis.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė laikosi kitokios nuomonės. Jos manymu, bendras turtingiausiųjų apmokestinimas visoje ES gali kelti iššūkių regionui konkuruojant su Kinija ir JAV. „Šiuo metu bendra Europos Sąjungos supervalstybės ar superorganizmo idėja kiek stringa. Pagrindinė problema, su kuria susiduria ES ekonomika, yra konkurencingumo iššūkiai.
Vertinant ES regioną Kinijos ir JAV kontekste, trūksta inovatyvumo, veržlumo ir konkurencinio pranašumo. Didžiosios Europos šalys susiduria ne tik su cikliniais, bet ir struktūriniais iššūkiais. Inovacijų srityje jau seniai trūksta proveržio. Todėl reikėtų ne tik svarstyti mokestinės struktūros harmonizavimą, bet ir kurti palankesnę aplinką inovacijoms ir ekonomikos augimui“, – nurodė ji.
Ekspertės teigimu, svarbu, kad veržlioms jaunoms šalims būtų suteiktas kaip įmanoma stipresnis balsas, o Europa turėtų tapti lankstesnė savireguliacijos atžvilgiu.
„Aklai sekti Vakarų pavyzdžiu būtų trumparegiška, ypač kai Vakaruose kyla rimtos problemos. Globalizacija baigiasi, vyksta geopolitinė ir geoekonominė poliarizacija.
JAV prezidentas jau žada naujus tarifus ir protekcionizmą, o Europa turės prisitaikyti prie šių naujų sąlygų. Europa ilgą laiką buvo globalizacijos laimėtoja, tačiau dabar privalo ieškoti būdų, kaip išlaikyti konkurencingumą.
Subsidijų karai dėl atsinaujinančios energetikos ir žaliosios pramonės jau vyksta, o Europa dažnai tik stebi iš šalies. Jei nenorime tapti muziejumi, Europa turės tapti lankstesnė“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
T. Tomilino požiūriu, svarbiausia nepralaimėti gyvenimo kokybės lenktynių su Kinija ir JAV. „Jei nuvyksite į Filadelfiją ir pasivaikščiosite po miestą, kartais atrodys, kad geriau gyventi Europoje – gal su mažiau dinamiškumo, bet su turtingesne aplinka, geresniu viešuoju sektoriumi, ilgesne gyvenimo trukme, kokybiškesne medicina.
Lyginti Ameriką ir Europą tik pagal tai, kur greičiau vystosi startuoliai, yra paviršutiniška. Sąlygos ir tradicijos skiriasi. Taip, Europa daugiau reguliuoja, Amerika greičiau inovuoja. Tačiau dirbtinio intelekto laikais konkuruos tas, kuris geriau reguliuoja, o ne tas, kuris pirmas sukuria technologiją“, – argumentavo politikas.
Tokių šalių, kaip Lietuva prioritetas, pasak politiko, turi būti socialinis teisingumas. „Jei kalbame apie gerovės kūrimą ir socialinį teisingumą – diskutuokime apie tai. Jei apie inovacijas – investuokime į žmonių gebėjimus. Lietuva atsilieka pagal vadovų kompetencijas. Turime direktorių, kurie nesupranta technologijų ar nemoka vadovauti darbuotojams.
Tai pagrindinė problema, ir reikia didelių investicijų tiek iš valstybės, tiek iš verslo. Tačiau tai tik maža dalis didesnio paveikslo. Socialinis teisingumas turi būti pasiektas visos Europos mastu. Lietuvoje svarbu bent jau turėti teisingesnę mokestinę sistemą nei Lenkijos ar Vokietijos“, – pridūrė T. Tomilinas.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, vieninga mokestinė politika visos ES mastu greičiausiai liks teorija. „Mūsų regionas yra labai fragmentuotas, o sutelkti politinę valią ir perkelti svarbius politinius struktūrinius aspektus į supranacionalinį lygmenį yra sudėtinga. Valstybės nori išlaikyti savo nacionalinį lygmenį, todėl sprendimų priėmimas šiuo klausimu yra komplikuotas“, – nurodė ekonomistė.
Vis dėlto, jos teigimu, bendros rinkos ir bendros valiutos kontekste natūralu siekti tam tikros sistemos, kuri leistų išvengti, pavyzdžiui, mokesčių vengimo skirtingose šalyse. Tačiau galimybė šalims savarankiškai vykdyti fiskalinę politiką ir kurti mokestinę struktūrą yra ne tik būdas konkuruoti, bet ir galimybė kurti palankesnes sąlygas verslui. „Lietuva, pasinaudodama konkurenciniais pranašumais, per pastaruosius dešimtmečius pasiekė gerų rezultatų ir sukūrė gerovę.
Tačiau kokybiniais rodikliais dar atsiliekame, ir tai susiję su pasitikėjimo trūkumu bei viešųjų institucijų efektyvumo problemomis“, – sakė ekonomistė, pabrėždama, kad demokratinės brandos procesai reikalauja laiko, o viešojo sektoriaus stiprinimas ir pasitikėjimo didinimas išlieka pagrindiniais iššūkiais.
T. Tomilinas laikosi kitokios nuomonės. Politiko teigimu, konkurencija ES viduje yra prasminga, ypač sprendžiant XXI a. iššūkius, tokius kaip žaliąją transformaciją, gyvenimo kokybės, sveikatos, viešųjų paslaugų ar kraštovaizdžio išsaugojimą. Tačiau konkurencija dėl mažesnių mokesčių ir viešojo sektoriaus nuskurdinimo yra atgyvena, kurios turime vengti.
„Per pastarąjį dešimtmetį ES mastu priimta daug sprendimų, mažinančių mokesčių vengimo galimybes. Europos Komisija aktyviai užpildė daugelį spragų, todėl mokesčių vengimas tampa vis sunkesnis. Fiskalinių galių perkėlimas į ES lygmenį vyksta palaipsniui, o ES biudžetas tebėra labai mažas, sudarantis vos 1 % viso regiono BVP“, – pažymėjo Seimo narys.
Jis taip pat nurodė, kad būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, maisto atliekų apmokestinimo, siekiant finansuoti ES aplinkosaugos projektus, didinti biudžetą.
„Viešojo sektoriaus finansavimo problemos akivaizdžios. Pavyzdžiui, sunkumai užtikrinant tinkamą atlyginimą valstybiniame sektoriuje. Konkurencijos tarp valstybių mažinimas yra svarbus kelias. Reikia užtikrinti, kad valstybės negalėtų pernelyg stipriai mažinti mokesčių, o bendri europiniai sprendimai turėtų būti nukreipti ne į turtingiausiųjų apmokestinimą, bet realistiškai į žaliąją transformaciją bei kitus bendrus prioritetus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali?“ kalbėjo politikas.
