„Lietuvos tarptautinio transporto įmonės susiduria su dideliu vairuotojų trūkumu. Tam kad (galėtume – ELTA) vykdyti įsipareigojimus klientams ir užtikrinti reikiamą transporto operacijų poreikį, neturėsime kitos išeities, kaip vairuotojus darbinti svetur. Įmonės tam ruošiasi – analizuojamos plėtros galimybės Lenkijoje, Latvijoje ir kitur“, – pranešime cituojamas TTLA vadovas Povilas Drižas.
Skirtumas tarp anksčiau svarstyto ir šiuo metu siūlomo maksimalaus kvotos dydžio – apie 15 tūkst. darbuotojų. TTLA skaičiavimais, toks skaičius tarptautinio transporto vairuotojų per 2025 metus valstybės biudžetą galėtų papildyti 112 mln. eurų.
TTLA pabrėžia, kad krovininio kelių transporto eksporto apimtys, sudarančios trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio. Skaičiuojama, kad 2014–2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. eurų arba 3,6 karto, o vairuotojų skaičius padidėjo 42,7 tūkst. – 1,9 karto.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. transporto ir saugojimo sektorius sumokėjo 867 mln. eurų mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. eurų. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. eurų ribą, o kitais metais galėtų valstybės biudžetą papildyti 1,2 mlrd. eurų.
ELTA primena, kad liepos 1 d. įsigaliojus sugriežtintiems reikalavimams įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, leista dirbti tik leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams. Darbdaviai, kurie nesilaiko įstatyme numatytų reikalavimų, šešis mėnesius negali teikti tarpininkavimo raštų užsieniečiams. Šiuo metu šis apribojimas taikomas 59 įmonėms. Taip pat buvo įvestas mokestis už darbdavių teikiamus tarpininkavimo raštus, siekiant skatinti darbdavius atsakingiau vertinti užsieniečių atranką. Dėl to apie 40 proc. sumažėjo teikiamų tarpininkavimo raštų skaičius.