„Uždraudimas patekti į rinką gaminamiems produktams, kurių sudėtyje yra ES uždraustų medžiagų. Turbūt labai aiškus, konkretus mūsų nepritarimas, argumentuotas ir atliepiantys mūsų žemdirbių ir perdirbėjų poziciją“, – protokolinį nutarimą įgarsino KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Įžvelgė naudos Lietuvos eksportuotojams
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus argumentavo, kad šis susitarimas galėtų paskatinti šalies ūkio produkcijos eksporto plėtrą.
„Esame eksportuojanti šalis, žymiai daug patys eksportuojame nei suvartojame žemės ūkio ir maisto produktų. Eksporto plėtra yra svarbu, Europos Sąjunga 4 mlrd. eurų sutaupytų dėl muito tarifų panaikinimų ir sumažinimų. Dabar eksportuojame tik 10 mln. eurų į tą regioną, tai yra labai mažai, tik 0,13 proc. nuo viso eksporto“, – trečiadienį KRK posėdyje kalbėjome V. Tomkus.
„Muitų tarifų sumažinimas yra labai svarbu, ypatingai tokiems sektoriams kaip pieno produktų, šokolado, gėrimų ir kitų. Dabar muitų tarifai į „Mercosur“ siekia 35 proc., tai yra žymiai aukščiau, 5 kartus aukščiau, nei ES taikomi muitų tarifai“, – pridūrė jis.
Viceministras tikina nematantis didelės grėsmės šalies žemės ūkio konkurencingumui, nes Lietuva neeksportuoja brangios produkcijos.
„Kalbant apie jautienos sektorių, tai nematome didelės grėsmės Lietuvos gamintojams, nes Lietuva nėra brangios jautienos eksportuotoja į Europos Sąjungą. Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos suteikta „Mercosur“ jautienos kvota sudaro tik 1,2 proc. viso Europos Sąjungos jautienos suvartojimo“, – aiškino jis.
Ūkininkų bendruomenė laikosi kitos nuomonės – įspėja dėl žemos kokybės produktų
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkė Rūta Jurgaitė atkreipė dėmesį į tai, kad „Mercosur“ šalys gamina žymiai pigesnę produkciją, kuri Europos Sąjungos rinkoje konkuruotų su lietuviškais gaminiais.
„Jie (Pietų Amerikos šalys – ELTA) pagamina žymiai pigesnę produkciją, kuri atkeliaus į mūsų šalį ir sukurs nesąžiningas konkurencines sąlygas kainos atžvilgiu. Vargu ar ne tik jauni ir smulkūs ūkiai galės konkuruoti, tą kainos įtaką turėtų pajusti ir stambūs ūkiai“, – teigė R. Jurgaitė.
Jaunųjų ūkininkų atstovė pažymėjo, kad iš Pietų Amerikos atkeliaujanti produkcija įprastai yra prastesnės kokybės, nes šios šalys nesilaiko ES keliamų reguliavimų tiek gaminiams, tiek ūkininkavimui naudojamų medžiagų klausimu.
„Mes ilgą laiką pažindinome visuomenę su tvariu ūkininkavimu, švariu maistu, sveiku maistu, didelis indėlis buvo dedamas į vartotojų sąmoningumo ugdymą ir mes įsileidžiame produkciją, kuri kokybės atžvilgiu yra mažiau palanki žmogui negu Europos rinkoje pagaminta“, – nurodė ji.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas nesutiko, kad laisvos prekybos susitarimas galėtų būti naudingas šalies ūkininkams. Jo teigimu, Brazilija yra viena didžiausių pigios paukštienos eksportuotojų pasaulyje ir šie maisto gaminiai tiesiogiai konkuruotų su lietuviška paukštiena.
„Tai yra būtent ta rinka, kur mes kaip lietuvių paukštienos augintojai daugiausia konkuruojame. Ką tai reiškia – 10–15 proc. kainos mažėjimas ir klausimas, ką mes darysime, ar uždarinėsime darbo vietas Lietuvoje?“ – klausė jis.
Seimo narys ir buvęs europarlamentaras Bronis Ropė teigė, kad šio susitarimo priėmimas galėtų būti ankstyvas, nes JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui tampa neaiški viso žaliojo kurso ateitis.
„Klausimai nėra išspręsti, ypač kalbant apie kokybės klausimus, dalis klausimų spręsis galbūt 2026–2027 metais. Mes visiškai nežinome kaip ta pati Europa keis ar nekeis žaliojo kurso klausimus, neaiškumo yra daug ir buvo kalbų galbūt žemės ūkio sektorių minimaliai palikti šioje sutartyje“, – aiškino parlamentaras.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Alina Budrauskaitė paprieštaravo ūkininkams teigdama, kad Pietų Amerikos produkcija jau pasiekia Europos bei Lietuvos vartotojus.
„Tie produktai jau dabar yra įleidžiami, čia labiau eina kalba apie tai ar mes turime papildomus instrumentus juos kažkaip suvaldyti, uždrausti ar kiek mes norime preferenciškai juos įsileisti. Tokio tipo susitarimus galima panaudoti savo naudai“, – teigė ji.
ES ir „Mercosur“ susitarimas sukurtų vieną didžiausių prekybos zonų pasaulyje, kuri apimtų daugiau nei 700 milijonų žmonių ir beveik ketvirtį viso pasaulio BVP. Susitarimu būtų sumažinti muitai ir kitos biurokratinės kliūtis tarpusavio prekybai, siekiant skatinti eksportą abiejų žemynų verslams.
Derybos dėl susitarimo vyksta jau 25 metus. 2019-aisiais buvo pasiektas susitarimas, tačiau jis iki šiol neratifikuotas. Vis dėlto tokios šalys kaip Vokietija ir Ispanija bei Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen išreiškė norą kuo greičiau užbaigti derybas.
„Mercosur“ vienija 4 Pietų Amerikos valstybes – Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.
