Įregistruotame projekte numatoma sklandus Baltijos šalių tinklo atsijungimas nuo rusiškos IPS/UPS sistemos, vadinamojo BRELL žiedo, ir sinchronizacija su kontinentiniais Vakarų Europos tinklais.
BRELL sutartį su Rusija ir Baltarusija Lietuva nutrauks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą, o su Europa susijungs vasario 9 d.
Tarp strateginių projektų – ir energetinei nepriklausomybei ypač reikšmingo „Harmony Link“ sausumos kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos šalia „Rail Baltica“ europinės vėžės statybos, jūrinio elektros kabelio į Vokietiją nutiesimas, elektros akumuliavimo pajėgumų Kruonio HAE plėtra.
Tarp planų – ir vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra tuo atveju, jeigu čia planuojami statyti du vėjo parkai nedidins elektros kainos pramonei ir vartotojams arba didins ne daugiau nei kitų atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimas.
Rangos darbų konkursą statyti pirmąjį vėjo parką 2023 m. laimėjo valstybės įmonių grupės „Ignitis“ bendrovė, antrojo parko statytojas turėtų būti žinomas 2025 m. vasarą. Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad jūrinės vėjo energetikos plėtra turėtų nedaryti neigiamos įtakos analogiškiems projektams sausumoje, kurie gali būti baigti anksčiau ir turėti mažesnę įtaką elektros kainoms.
Kaip skelbta anksčiau, du veikiantys vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų patenkinti apie pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Naujoji Vyriausybė kaip vieną iš svarbiausių darbų išskiria sustiprintą energetinės infrastruktūros apsaugą „nuo plataus grėsmių spektro“, tam numatyta sukaupti stabilumui būtiną energijos rezervą.
Elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ planuojama įpareigoti nutiesti naujas aukštos įtampos elektros linijas vėjo ir hibridiniams elektrinių parkams prijungti ir kitiems valstybinės reikšmės projektams.
Pažeidžiamiems vartotojams – galimybė grįžti į visuomeninį tiekimą
Vyriausybė ketina sudaryti galimybę ne visiems, kaip koalicijos partneris Remigijus Žemaitaitis kalbėjo anksčiau, bet tik smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją „Ignitis“. Praėjusioje kadencijoje numatyta, kad visuomeninio tiekimo kainos nebegaliotų nuo 2026 m. sausio pradžios.
Taip pat numatoma, kad laisvoje elektros rinkoje esantys vartotojai galės greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros tiekėjus ar sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu.
Be to, planuojama kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT), Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitomis vartotojų teisių gynimo asociacijomis įkurti Vartotojų informavimo ir pagalbos centrą.
Atsinaujinančios energetikos plėtra
Tarp planų – galimi pokyčiai gaminantiems vartotojams. Šiuo metu saulės elektrines įsirengę gyventojai naudojasi elektros apskaitos kilovatvalandėmis (angl. net-metering) modeliu.
Būsimoji Vyriausybė svarsto platesnę galimybę pereiti ir prie vadinamojo grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing) ar kitokios apskaitos sistemos. Visgi, pokyčiai planuojami tik juos įvertinus „socioekonomiškai“ ir tvarką keičiant palaipsniui, kad jie neigiamai nepaveiktų saulės elektrinių plėtros, o jau įrengtos elektrinės visiškai atsipirktų iki naujų apskaitos sistemų įvedimo.
Naujoji Vyriausybė ketina toliau plėtoti decentralizuotą saulės, vėjo elektrinių statybą. Jų daugiau įrengti siekiama savivaldybėms su gyventojais kuriant atsinaujinančios energetikos bendrijas, mažose ir vidutinėse įmonėse, smulkiuosiuose ūkiuose. Elektros akumuliavimo pajėgumais, energijos kaupimo parkais planuojama keisti brangias dujines technologijas.
Plėtojant atsinaujinančius išteklius, naujoji valdžia sieks, kad iki kadencijos pabaigos – 2028 m. – Lietuvoje elektros iš žaliųjų šaltinių per metus būtų pagaminama daugiau, nei jos metinis suvartojimas. Tam iškastinio kuro vartojimą ketinama sumažinti iki „technologinio minimumo“, reikalingo tinklo stabilumui.
Perteklius iš saulės ir vėjo generacijos bus nukreiptas į žaliąjį vandenilį, skirtą chemijos pramonės ir sintetinių degalų gamybai.
Taip pat planuojama didinti biologinių atliekų – biodujų ir biometano – panaudojimą transporto sektoriuje, įrengti daugiau žaliojo automobilių įkrovimo stotelių. Transportui – ir biogeninio CO2 panaudojimo perspektyva, gaminant sintetinį metaną ir degalus.
Atsinaujinančios energetikos projektams planuojama didinti ir valstybės paramą, supaprastinti Energetikos ministerijos finansinių priemonių skyrimą, mažinti biurokratiją. Papildomi resursai – ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimiems tinklams, galios juose didinimui.
Be to, ketinama su kitomis Baltijos šalimis diskutuoti dėl bendro pajėgumų aukciono rengimo investuotojams į modernias ir greitai galią užtikrinančias elektrines, kurios elektrą gamintų net ir tada, kai kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
