Skurdžiausios šalys už skolos aptarnavimą suplojo daugiau kaip 96 milijardus dolerių, skelbiama naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje, pažymint, kad vien palūkanų išlaidos sudarė beveik 35 milijardus dolerių.
Didelės užsienio skolos aptarnavimo išlaidos privertė daugelį besivystančių šalių aktyviau skolintis iš daugiašalių institucijų, tokių kaip Pasaulio bankas, eikvojant ir taip ribotas finansines galimybes.
„Smarkiai įsiskolinusiose neturtingose šalyse daugiašaliai plėtros bankai dabar veikia kaip paskutinė skolos instancija, o tam jie nebuvo sukurti“, – pranešime teigė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas.
„Išskyrus Pasaulio banko ir kitų daugiašalių institucijų lėšas, pinigai iš pačių skurdžiausių valstybių išplaukia, nors turėtų įplaukti“, – pridūrė jis.
Pasaulio banko ataskaitoje pažymima, kad aukštos palūkanų normos buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs užsienio skolos aptarnavimo išlaidų augimą: už paskolas, gautas iš oficialių kreditorių, mokama palūkanų norma padvigubėjo ir viršijo keturis procentus.
Privačių kreditorių taikomos palūkanų normos buvo dar didesnės: jos išaugo iki 15 metų maksimumo – šešių procentų, t. y. padidėjo daugiau kaip vienu procentiniu punktu.
Nors daugelyje išsivysčiusių ekonomikų, įskaitant Jungtines Valstijas, palūkanų normos pradėjo mažėti, „prognozuojama, kad jos išliks didesnės už vidurkį, vyravusį dešimtmetį prieš prasidedant „Covid-19“, – teigiama Pasaulio banko pranešime.
